1910 m. birželio 3 d. tuometinėje Vokietijos Rytų Afrikoje, Noivangemanshiojoje (Neuwangemannshöhe, dabartinėje Tanzanijoje), misionieriaus šeimoje gimė Joachimas Hansas Kilius, ilgametis evangelikų liuteronų kunigas.

Joachimas Hansas Kilius (Joachim-Hans Killus) gimė netoli Niasos ežero, išdegusio ugnikalnio pakraštyje stovėjusiuose misionieriaus namuose. Buvo trečias vaikas iš Priekulės apylinkių kilusių Jono ir Marikės (g. Inoks) Kilių šeimoje, turėjo tris seseris.

Tėvas Jonas Kilius (1876–1918) nuo XX a. pradžios tarnavo Berlyno H.T. Vangemano draugijos misijose, 1905 m. Rytų Afrikoje vedė pas jį atvyksią sužadėtinę. Kartu su žmona Mažosios Lietuvos spaudoje dalijosi misionierių tarnystės įspūdžiais, per atostogas parvykę į gimtinę dalyvavo susitikimuose su parapijiečiais, ragino aukoti misijų darbui. Jonas Kilius rūpinosi bažnyčios statyba Noivangemanshiojos misijoje, šiam reikalui Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų švietimo ir labdaros draugija „Sandora“ 1908–1910 m. atsiuntė 706 markes surinktų aukų.

Joachimas Hansas ir Marija Luisė Kiliai 1994 m. savo namų balkone Liorache, Vokietijoje.

Per Pirmąjį pasaulinį karą didesniąją Vokietijos Rytų Afrikos dalį užėmė britai, 1916 m. viduryje daugelis Vokietijos misionierių buvo priversti palikti misijas ir areštuoti. Vyrai išvežti į belaisvių stovyklas Egipte, o motinos su vaikais – Pietų Afrikoje. Toks likimas ištiko ir Kilių šeimą, tėvą paskutinį kartą ji matė Blantaire. 1918 m. birželio 21 d. Jonas Kilius, susirgęs dizenterija, mirė belaisvių stovykloje netoli Kairo. Pietų Afrikoje buvusi šeima apie tai sužinojo tik po pusės metų. 1919 m. našlė su vaikais grįžo į Klaipėdos kraštą. Negalėdama išsiversti iš paskirtos pensijos, daug dirbo geležinkelio stoties misijoje.

Joachimas Hansas Kilius mokėsi Klaipėdos gimnazijoje, ją baigęs ketino studijuoti mediciną. Tačiau dėl vaikystėje, esant dešimties metų, sužeistos dešiniosios akies ir lėšų trūkumo to padaryti negalėjo. Tuomet, mamos ir parapijos kunigo patartas, apsisprendė studijuoti teologiją ir, gavęs Gustavo Adolfo draugijos finansinę paramą, įstojo į Karaliaučiaus universitetą. 1932 m. Tiubingene susipažino su būsimąja žmona Marija Luise Kibelkaite, iš Priekulės parapijos kilusio buvusio misionieriaus, kunigo, 1922–1925 m. vadovavusio Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijai, Martyno Kybelkos (1884–1945) dukterimi.

1934 m., išlaikęs pirmuosius teologijos egzaminus Karaliaučiuje, Joachimas Hansas Kilius pradėjo tarnauti kunigo padėjėju Natkiškių parapijoje, vėliau – Doviluose, Šilutėje, Klaipėdoje. Čia 1937 m. išlaikęs antruosius teologijos egzaminus, tų pačių metų liepos 1 d. tapo Lauksargių evangelikų liuteronų parapijos kunigu.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Joachimas Hansas Kilius buvo pašauktas į Vokietijos kariuomenę, tačiau dėl nesveikos akies po pradinio apmokymo atleistas, grįžo kunigauti į Lauksargius. 1942 m. gruodžio 12 d., po dešimties metų laukimo, vedė Mariją Luisę Kibelkaitę (1912–2010), kuri, 1939 m. baigusi Biblijos mokyklą Berlyne, tarnavo kunigo padėjėja Berlyno priemiesčio Nikolaszė parapijoje, o po vestuvių įsitraukė į vyro aptarnaujamos Lauksargių parapijos gyvenimą.

Artėjant sovietų kariuomenei, kunigas Joachimas Hansas Kilius su žmona, motina ir seserimi 1944 m. spalio 8 d. paskutiniu traukiniu paliko Lauksargius. Kurį laiką rūpinosi gausių karo pabėgėlių sielovada Bartenšteino (dab. Barštynas, Lenkija) apskrityje. Vėl priartėjus frontui, teko trauktis gilyn į Vokietiją, per Dancigą pavyko pasiekti Berlyną. Apie tris mėnesius Joachimas Hansas Kilius be jokio atlyginimo pavadavo vietinį kunigą, o 1945 m. liepą apsistojo Lemgo apylinkėje, Lipės krašte, pas ištekėjusią seserį. Čia kurį laiką be atlyginimo pavaduodavo keturių parapijų evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų kunigus, abu su žmona uždarbiavo pas vietos ūkininkus, žmona pradėjo dėstyti tikybą sekmadieninėje mokykloje.

Kunigas emeritas Joachimas Hansas Kilius (dešinėje) Erbacho bažnyčioje 1984 m. po pamaldų. Iš kairės: Ulmo bažnytinės apskrities dekanas Erhard John, Erbacho parapijos kunigas Hans Peter Schmid ir buvę parapijos kunigai Hans Schwarz ir Joachim Hans Killus.

Nuo 1946 m. gegužės 2 d. iki 1950 m. gegužės 17 d. kunigas Joachimas Hansas Kilius tarnavo Viurtenbergo bažnyčioje, pavaduodamas išvykusius įvairių parapijų kunigus. Vėliau šeima įsikūrė Ersingene, netoli Ulmo, čia kunigas Joachimas Hansas Kilius 1950–1963 m. aptarnavo ir Erbacho parapiją. Marija Luisė Kilienė aktyviai įsitraukė ne tik į vietos parapijų, bet ir į išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios veiklą, bendradarbiavo išeivijos spaudoje, kurioje dalijosi naujienomis ir kūryba.

Vokietijoje Joachimas Hansas ir Marija Luisė Kiliai susilaukė keturių dukterų ir sūnaus, visi vaikai aktyviai įsijungė į bažnyčios gyvenimą, sūnus Hansas Kristupas Kilius (Hans-Christoph Killus) tapo misionieriumi.

Apie 1968 m. Kiliai įsikėlė į naujus namus Sidringeno parapijoje, netoli Heilbrono, čia kunigas Joachimas Hansas Kilius taipogi aptarnavo Ernsbacho parapiją, kas sekmadienį laikydavo po dvejas pamaldas, rengė jaunuolius konfirmacijai, dėstė tikybą. Ir sulaukęs pensinio amžiaus, kunigas Joachimas Hansas Kilius toliau tęsė kunigo tarnystę, kurį laiką aptarnavo Reinsbrono parapiją, pasikeisdamas su kitais kunigais lankė ir gretimas parapijas.

Vyriausiajai bažnyčios tarybai galiausiai išleidus kunigą Joachimą Hansą Kilių į užtarnautą poilsį, jis ir toliau neapleido dvasinės tarnystės. 1984 m. Joachimas Hansas ir Marija Luisė Kiliai persikraustė į pietvakarinio Vokietijos pasienio miestą Liorachą, kur įsikūrė trečiosios dukters, gydytojos, šeimos namuose. Gyvendamas Liorache, kunigas emeritas Joachimas Hansas Kilius iki 1993 m. kone kas sekmadienį pavaduodavo aplinkinių parapijų kunigus, laikė pamaldas ir vietos senelių prieglaudoje.

1987 m. buvo Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčios 100 metų jubiliejus. Negalėdamas nuvykti į sovietų okupuotą Lietuvą, kunigas Joachimas Hansas Kilius, per 1987 m. rugsėjo 12-13 d. Manheime vykusį Klaipėdos krašto išeivijos 18-ąjį suvažiavimą, Manheimo bažnyčioje surengė didelį jubiliejaus minėjimą ir buvusių lauksargiškių parapijiečių susitikimą. Šio renginio įkvėptas, kunigas Joachimas Hansas Kilius ėmė rašyti asmeninius naujienlaiškius, kuriuos per didžiąsias šventes siųsdavo savo buvusiems parapijiečiams ir draugams. Paskutinį tokį laišką parengė 1994 m. Kalėdoms, per kurias pirmą kartą per daugelį metų, dėl silpnos sveikatos, nebelaikė pamaldų bažnyčioje. Tik gruodžio 29 d. šeimos nariams jis laikė namų pamaldas su Šventa Vakariene.

Kunigas Joachimas Hansas Kilius mirė 1995 m. sausio 2 d. Liorache, į pietvakarius nuo Švarcvaldo, Badeno-Viurtembergo žemėje, – apie antrą valandą nakties ramiai užgeso savo namuose, apsuptas drauge besimeldžiančių namiškių. Sausio 9 d. iškilmingai palaidotas vietinėse Lioracho-Šteteno (Lörrach-Stetten) kapinėse.

Pagrindinėje nuotraukoje kunigas Joachimas Hansas Kilius su Lauksargių evangelikų liuteronų parapijos konfirmantais

One Comment

  1. Šviesi asmenybė- gražus pavyzdys šių laikų jauniesiems kunigams.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *