1835 m. birželio 7 d. Didžiuosiuose Trumpaičiuose (Sausininkų vls., Pakalnės aps.) gimė Jonas Smalakys, keliautojas, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas, pirmasis Vokietijos Reichstago deputatas lietuvis.

Jonas Smalakys

Jonas Smalakys gimė stambaus ūkininko šeimoje. Lankė Varskilių pradžios mokyklą, vėliau trejus metus mokėsi privačiai. Pramokęs prancūzų ir italų kalbų, leidosi į keliones po Europos, Afrikos ir Azijos šalis, 42 kartus keliavo jūromis. Lankėsi Jeruzalėje, maudėsi Jordano upėje. Jordano vandens parsigabeno į tėviškę, juo vietos kunigas pakrikštys Jono Smalakio vaikus. Viešėdamas Italijoje, Jonas Smalakys dalyvavo jos nepriklausomybės kare, 1859 m. įstojęs į Džiuzepės Garibaldžio vadovaujamą savanorių korpusą.

Grįžęs į gimtinę, nuo 1862 iki 1895 m. Jonas Smalakys ūkininkavo Didžiuosiuose Algaviškiuose (Kaukėnų vls., Pakalnės aps.), vėliau ūkį pardavė ir su šeima apsigyveno Tilžėje, vertėsi prekyba. Prieš ūkį parduodamas, 1894 m. per Jonines savo sodyboje surengė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų vakarą, kuriame tarp kitų dalyvavo Vincas Kudirka, kiti žinomi kultūrininkai, knygnešiai. Nuo 1895 m. Jonas Smalakys buvo tautinės lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ valdybos narys, tvarkė draugijos biblioteką. 1898 m. kovo 3 d. Tilžėje su bendraminčiais įsteigė lietuviškų knygų leidybos ir platinimo organizaciją Skaitymo ir rašymo mokslo draugystę, buvo išrinktas jos valdybos nariu.

Jonas Smalakys daugelį metų aktyviai dalyvavo Vokietijos konservatorių partijos veikloje, tačiau įsitikinęs, kad lietuvininkų reikalai partiečiams nerūpi, 1890 m. su Martynu Jankum (1858–1946) ir Dovu Zaunium (1845–1921) įkūrė Lietuvišką konservatyvų draugystės komitetą, kuris 1892 m. Tilžėje reorganizuotas į Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystos Tilžės ir Lankos rinkiminės apskrities skyrių. Šios pirmąja lietuviška partija laikytinos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystos savarankiški skyriai taipogi veikė Klaipėdos, Šilutės ir Ragainės-Pilkalnio rinkiminėse apskrityse. Svarbiausias partijos tikslas buvo išrinkti lietuvininkų atstovus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą ir ten ginti tautiečių socialinius ir kultūrinius interesus, reikalauti viešajame gyvenime įteisinti lietuvių kalbą, įtvirtinti ją Mažosios Lietuvos mokyklose, ypač dėstant tikybą, plėsti lietuviškų pradinių mokyklų tinklą. Partijos veikla nutrūko 1918 m. lapkritį po Vokietijoje kilusios revoliucijos.

„Tilžės keleivio“ 1901 m. gegužės 11 d. Nr. 38 titulinis puslapis su pranešimu apie Jono Smalakio mirtį

1893 ir 1898 m. Jonas Smalakys nesėkmingai kandidatavo į Prūsijos Landtagą, o 1898 m. birželio 24 d. Klaipėdos-Šilutės rinkiminėje apskrityje buvo išrinktas į Vokietijos Reichstagą. Čia jokiai frakcijai nepriklausė pabrėždamas, kad atstovauja lietuvininkams. Savo pasisakymais ir povyza (buvo itin aukšto ūgio) patraukė Vokietijos spaudos dėmesį. Jono Smalakio ir kitų lietuvininkų veikėjų pastangų bei masinių peticijų dėka Mažosios Lietuvos mokyklose 1898 m. lankėsi Vokietijos švietimo ministras, 1900 m. Klaipėdoje buvo atidaryta parengiamoji mokytojų seminarija (preparandija). Be kita ko, Jonas Smalakys kėlė mintį pastatyti paminklą Kristijonui Donelaičiui šio gimtuosiuose Lazdynėliuose.

Reichstago deputatas Jonas Smalakys, nesulaukęs 66-ojo gimtadienio, netikėtai mirė 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje. Po pirmalaikių rinkimų tų pačių metų liepos 27 d. Reichstage jį pakeitė kitas lietuvininkų atstovas, „dvarponis iš Mickų“ Frydrichas Martynas Mačiulis (1847–1929).

Jonas Smalakys buvo iškilmingai palaidotas Tilžėje 1901 m. gegužės 11 d. Iš šarvojimo namų į kapines keturių arklių traukiamą katafalką lydėjo apie du šimtai žmonių, prie kapo pamokslą lietuviškai sakė Tilžės lietuvininkų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Paulius Bartas.

Jono Smalakio atminimo įamžinimas Lietuvoje tebelaukia savo valandos.

Pagrindinėje nuotraukoje skelbimas, raginantis balsuoti už Joną Smalakį 1893 metų Prūsijos Landtago rinkimuose

One Comment

  1. Labai įdomi asmenybė. Lietuvos konservatoriai galėtų pasidomėti apie lietuviškų konservatorių atsiradimą Mažojoje Lietuvoje. Jei Kudirka pas juos atsilankė- vadinasi buvo dėl ko… Tuometiniai Lietuvos veikėjai ieškojo ryšių su M. Lietuvos lietuvininkais, o šių dienų istorikai stengiasi juos aplenkti, užmiršti, ištrinti iš istorijos… Negerai. Todėl Jūsų darbas yra itin vertintinas ir pagirtinas: atstatyti tai, ką istorikai praleidžia.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *