Ar yra toks dalykas kaip toksiška meilė? Gal jei meilė toksiška, tai išvis ne meilė?

„Jei žmogus nuoširdžiai yra pasirinkęs kitą žmogų, deda pastangas, pasiilgsta, negalima pasakyti, kad tai nėra meilė, – psichologė Genutė Petronienė tvirtina, kad ne visi žmonės moka mylėti, – Meilė turi dvi dedamąsias. Pirma yra vertybinė: pasirinkimas ir norėjimas būti kartu. O kita yra mokėjimas būti kartu. Tai nėra tas pats“.

Dažnai nutinka taip, kad gražiau elgiamės su žmonėmis, su kuriais nesame artimai susieję gyvenimo. O štai su tais, kuriuos labiau mylime, esame daug bjauresni. Taigi, elgiamės blogiau, bet mylime stipriau.

Kodėl taip yra? Pasak G. Petronienės, tikrai ne dėl to, kad mylėdami tampame blogesni. Kai daugiau laiko praleidžiame kartu, pasireiškia visos – ir teigiamos, ir neigiamos charakterio savybės. „Jei yra atstumas, tai tada tai gali atrodyti tobula, beveik angelų meilė. Iš porų ne kartą esu girdėjusi, kad vyras gyveno kitoje šalyje ar mieste, tai santykiai buvo tobuli. Tačiau kai pradėjo kartu gyventi, prasidėjo toksiška meilė“, – dalijasi psichologė. Be to, kai daugiau laiko praleidžiame kartu, jaučiamės daugiau kitam žmogui davę. O tada norime ir daugiau gauti atgal.

Kuo toksiški santykiai skiriasi nuo skausmingo augimo dviese? Pasak psichologės, esminis skirtumas yra tas, kad abu partneriai nestovi ant savo kojų. „Toksiškuose santykiuose partneriai remiasi vienas į kitą, o remdamiesi žeidžia. Todėl pirmas dalykas, ką reikia padaryti – tai atsistoti atgal ant savo kojų“, – aiškina G. Petronienė.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *