1935 m. birželio 13 d. Noreikiškėse gimė būsimoji Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėja, literatūros kritikė, vertėja UGNĖ KARVELIS.

Nors U. Karvelis gimė Lietuvoje, dar 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vakarus. 1951–1952 m. studijavo Sorbonoje, 1952–1956 m. tarptautinius santykius Aukštųjų politinių mokslų institute Paryžiuje, 1957–1958 m. istoriją ir ekonomiką Kolumbijos universitete Niujorke.

Kelis dešimtmečius, nuo 1959 iki 1983 m., buvo leidyklos „Éditions Gallimard“ (Paryžiuje) tarptautinio skyriaus darbuotoja, vėliau – Lotynų Amerikos, Ispanijos ir Portugalijos bei Rytų Europos literatūros skyrių vadovė, laikraščio „Le Figaro“ priedo „Le Figaro Littéraire“ nuolatinė bendradarbė. Ji supažindino prancūzus su daugeliu vėliau išgarsėjusių rašytojų: Gabrieliu Garsija Markesu, Pablu Neruda, Chorchė Luisu Borchesu, Milanu Kundera, Chuliju Kortasaru, pastarasis tapo jos ilgamečiu gyvenimo draugu.

1993–1995 m. U. Karvelis tapo Lietuvos Respublikos laikinąja reikalų patikėtine, 1995–2002 m. buvo ambasadorė prie UNESCO.  U. Karvelis atstovaujant Lietuvai, UNESCO į pasaulinės kultūros paveldo sąrašą įtraukta Kuršių nerija, Vilniaus senamiestis bei Lietuvos kryždirbystė.

1991–1992 m. buvo trijų Baltijos šalių kultūros festivalio „Baltų sezonas“ generalinė komisarė. Lietuvos rašytojų sąjungos, Prancūzijos vertėjų asociacijos narė, Prancūzijos ir Lietuvos asociacijos įkūrėja ir vicepirmininkė. Nuo 1996 m. UNESCO komiteto biuro narė. Nuo 2000 m. UNESCO Nematerialaus ir žodinio paveldo vertinimo komisijos narė. Jos iniciatyva į Pasaulio paveldo sąrašą 1994 m. įtrauktas Vilniaus senamiestis, 2000 m. Kuršių nerija. Inicijavo daugelį Lietuvai svarbių tarptautinių projektų – Asocijuoto fundamentaliųjų mokslų ir universitetinio mokslo ugdymo centro įkūrimą Vilniaus universitete, UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros įsteigimą Vilniaus dailės akademijoje (abu 1999 m.), M. K. Čiurlionio parodos pristatymą Paryžiuje (2000 m.), tarptautinę konferenciją „Civilizacijų dialogas“ (2001 m.) Vilniuje.

Nuo 1983 m. Prancūzijos, Vokietijos, Lotynų Amerikos spaudoje skelbė literatūros kritikos straipsnius, vedė radijo ir televizijos kultūrines, politines laidas. 1991 m. sukūrė du televizijos filmus apie Lietuvą. Iš lietuvių, anglų, ispanų ir vokiečių kalbų į prancūzų kalbą išvertė grožinės literatūros kūrinių. Į prancūzų kalbą išvertė S. T. Kondroto romaną „Žalčio žvilgsnis“ (1991 m.), M. Martinaičio poezijos rinktinę „Debesų lieptais“ (1997 m.), R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, B. Vilimaitės novelių, A. Grybausko, A. A. Jonyno, G. Patacko eilėraščių, įvairiuose leidiniuose paskelbė lietuvių kultūros ir istorijos apžvalgų. Pati prancūzų kalba yra parašiusi apsakymų, autobiografinio pobūdžio romaną „Demain il n’y a plus de trains“ (1991, lietuvių kalba autorizuotas vertimas pavadinimu „Rytoj traukinių nebus“ 1997 m.).

Už nuopelnus Lietuvai yra įvertinta Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Šiuo metu Kauno rajone Akademijos miestelyje veikianti gimnazija yra pavadintas Ugnės Karvelis vardu.

Ugnė Karvelis mirė 2002 m. kovo 4 d. Paryžiuje po sunkios ligos. U. Karvelis ir šiandien yra laikoma viena ryškiausių ir nepralenktų Lietuvos kultūros ambasadorių. „Išėjusi mokslus Europos universitetuose, gyvenusi tarp Europos ir pasaulio intelektualų, Ugnė Karvelis išsaugojo ištikimybę tėvynei ir jos kultūrai. Šį tikėjimą Lietuva ji skleidė visiems šalia esantiems – savo kūryba, savo darbais, savo nepakartojamu gyvumu ir asmenybės žavesiu.“ – yra rašęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *