Vaikų psichiatras Linas Slušnys pastebi, kad Lietuvoje netinkamas elgesys su vaikais toleruojamas jau labai ilgai. Viena iš priežasčių – pedagogų ir socialinių darbuotojų gailestingumas. Ugdytojai suvokia, kad vaikas prastai elgiasi todėl, kad turi bėdų namuose. Jie mėgina atkreipti tėvų dėmesį, bet šeimos dažnai yra kurčios.

Kai kurie paaugliai atvirai ugdytojams sako: „Ką tu man padarysi?“ Taip jie tikrina ribas. Psichiatras aiškina, kad dėl to būtina aiškiai parodyti, kokio elgesio bendruomenė netoleruos. Pasak jo, dažnai mokykla dėl agresyvaus elgesio vengia kreiptis į policiją. Priežasčių daug – nuo gailesčio vaikui iki baimės supykdyti vaiko tėvus, kurie gali perkelti vaiką į kitą mokyklą. Žiauriai besielgiančių vaikų tėvai gali būti ir išsilavinę bei užimantys aukštas pareigas.

„Teko susidurti su tėvais, kurie turi mokslinius laipsnius, bet nesusitvarko su savo vaiku. Visuomenėje jie gali elgtis kultūringai, bet kai uždaro namų duris, mokslų daktarų titulų nelieka. Lieka tik ištisinis nepagarbus bendravimas. Vaikas mato, kaip tėvas ir mama nuolat žemina vienas kitą. Jis bijo įeiti į namus, pasitikėjimas savimi mąžta“, – emocinio intelekto mokymus vedantis specialistas atskleidžia netinkamo elgesio priežastis. Pasak jo, psichikos sutrikimų, nulemiančių žiaurų elgesį, pasitaiko retai – vos keli atvejai iš šimto.

„Jei gebėtume dėl agresyvaus elgesio kreiptis į policiją, pamatytume, kad policija reaguoja. Pasišneka, ir paauglys pamato, kad tai rimta. Tėvai ima reaguoti, nes su policija reikalų nenori turėti. Jie jau supranta, kad čia bėda“, – L. Slušnys tvirtina, kad kartais to visiškai pakanka, jog situacija imtų keistis į gera.

Pasak L. Slušnio, bendruomenės tikslas turėtų būti ne sutramdyti žiauriai besielgiančius paauglius, bet užtikrinti viešąją tvarką tiems, kurie elgiasi tinkamai. Jei klasiokas tyčiojasi ar vartoja necenzūrinius žodžius ir nesulaukia atitinkamų pasekmių, kiti vaikai jaučiasi pasimetę. „Jiems kyla klausimas – kodėl man taisyklių laikytis privaloma, o jis gali daryti ką nori? Antra – kodėl turiu mokytis tokioje mokykloje, kur taip bendraujama. Aš nenoriu klausyti keiksmažodžių per pamokas“, – psichiatras tvirtina, kad vengiančios spręsti problemą mokyklos kaip tik gali prarasti geriausiai besimokančius vaikus.

Taigi, kaip išeiti iš užburto nevilties rato? Deja, greito sprendimo nėra. Pasak L. Slušnio, dalykai keistis pradės tada, kai visa bendruomenė ims netoleruoti netinkamo elgesio. Nebus jokių gerų tetų ir dėdžių. Nebus užjaučiančių giminaičių. Netgi draugai nusisuks.

„Žmogui reikia patirti krizę. Jei jaunuolis patirs krizę, kad dėl savo elgesio jis neranda, kur savęs realizuoti, jis turės keistis, – psichiatras pripažįsta, kad tai yra itin sudėtingas uždavinys bet kuriam žmogui ir sistemai. – Jei turiu galimybę pasislėpti ir nekeisti savo elgesio, darysiu viską ir toliau taip, kaip man patogu. Taip žmogus surėdytas, kad nenori keistis. Turi atsirasti supratimas, kad vienintelė mano galimybė jaustis gerai yra tuomet, kai nekenkiu kitiems“.

Pokalbį parengė Ginta Gaivenytė.

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *