Man iškart patiko formatas, vos tik iš Visvaldo Morkevičiaus rankų gavau šį leidinį. Gražiai ir originaliai sumanyta – limituotu tiražu (150 vnt.) leisti foto žurnalą apie lietuvius pogrindžio menininkus. Ginto leidinys antras (pirmas – Remigijaus Praspaliausko).

Leidinį sudaro aplankas, plakatas, įamžinantis garsininko darbo vietą ir pagrindinį įrankį – kompiuterį, 36 puslapių foto albumas su Ginto, jo namų ir aplinkos nuotraukomis bei 7 colių vinilo plokštelė su šia proga muziko improvizuotu garsu. Albumo nuotraukos atskleidžia paprastą, eilinę, rutininę garsininko gyvenimo dieną, matome kompaktinių diskų ir knygų lentynas su nuskaitytais, nučiupinėtais knygų viršeliais, jo darbo kambarį, augintinius žiurkę ir žuvytes, patį autorių, palinkusį prie kompiuterio klaviatūros, specialų krėslą, dukters piešiniais padabintas sienas, prieštvaninę, dar sovietinę garso sistemą, dukters piešiniu įrėmintą jaunavedžių nuotrauką, klavišais lakstančias autoriaus rankas ir t. t. Taip parodoma paprasta, nenudailinta ir nesurežisuota autoriaus kasdienybė.

Štai kaip projektą pristato pats leidėjas:

Portraitzine – vaizdų antropologijos fotografijų rinktinė. Tai lyg kelionių dienoraštis ar jų įspūdžių kolekcija. Kelionė leidinyje ir kūrybiniame procese yra metafora, apibrėžta tam tikrais siužeto parametrais: kelionės tikslo pasirinkimu (arba fotografijos subjektu), keliavimo dokumentacija (fotografavimo procesu), sukuruota vaizdinių serija (pačia publikacija). Leidinys supažindina jo skaitytoją su neįprastomis, egzotinėmis vietomis ir juose sutinkamais tipažais. Kiekviena tokia „kelionė“ tampa tyrimo dalimi; fotografas, aktyviai ieškodamas tam tiktų detalių fizinėje aplinkoje ir emocinėse būsenose, kvazi-analitiškai konstruoja skirtingų individų kultūrinį identitetą. Nepaisant to stengiamasi išardyti ar susilpninti žvelgiančiojo objekto – žvilgsnio subjekto ryšį. Tai pasiekiama tampant „turistu“ kolekcionuojant suvenyrius, prisiminimus ir įspūdžius iš neutralios stebėtojo pozicijos. Šie įspūdžiai, išleisti Portraitzine leidinyje, skaitytojams pasakoja ne apie apkeliautas šalis ar miestus, tačiau apie sutiktus skirtingus individus, jų kasdienines, darbo ir kūrybines aplinkas bei buitį, derinant fotografijos paviršių su emocionalia introspekcija. Tokios kelionės nutinka ir jas kruopščiai planuojant, ir pasidavus spontaniškoms aplinkybėms. Portraitzine leidinys – vaizdinis ir etnografinis kelionių ir susitikimų dienoraštis.

Iš dalies, kaip raštijos fronto kareivis, pasigedau daugiau informacijos, interviu, apžvalgos ir įžvalgų apie autorių, jo kelią į eksperimentinę muziką ir muzikos, garsų ir triukšmo vietą jo gyvenime, bet kaip leidėjas pastabų neturiu. Tobula. Originali idėja, puikus leidinys, šaunus formatas.

Belieka palinkėti Visvaldui neprarasti kūrybinio entuziazmo ir toliau leisti unikalius foto albumus.

Robertas Kundrotas

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *