1750 m. liepos 1 d. Poškose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.) gimė Klimkus Grigelaitis, sakytojas, giesmių rengėjas, Senojo surinkimo steigėjas ir vadovas.
Klimkus Grigelaitis (Grygelaitis, žinynuose jo gimimo data dažnai nurodoma 1750 m. liepos 23 d.) brendo Priekulės parapijoje. Išmokęs dailidės amato, statė žmonėms trobesius. Pastatė senąją medinę Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnytėlę, kuri buvo pašventinta 1795 m. liepos 21 d.
XIX a. pradžioje Klimkus Grigelaitis buvo išvykęs uždarbiauti į Didžiąją Britaniją. Ten apsisprendė tapti Dievo žodžio skelbėju. Grįžęs į gimtinę, 1806 m. teisme įregistravo savarankišką surinkimą, kurio centras buvo Priekulėje. Tapęs sakytoju, rengdamas surinkimus išvaikščiojo visą Klaipėdos kraštą, pasiekdavo ir Tilžę. Dėvėjo ilgą milo sermėgą, lininius marškinius, nešiojo ilgus plaukus, perskleistus per galvos vidurį. Palaikė būrų siekį neatlikinėti baudžiavos prievolių. Jo suburtas Senasis surinkimas veikė Mažojoje Lietuvoje ir Paprūsėje. Ilgainiui ši surinkimininkų šaka nuo vadovo vardo imta vadinti klimkiškiais. Senasis surinkimas oficialiai gyvavo iki Klaipėdos krašto anšliuso 1939 m.
Gausiai lankomuose surinkimuose Klimkus Grigelaitis visada pamokslavo gimtąja kalba, propagavo asketišką gyvenseną, nerūkė, vengė alkoholinių gėrimų, pasaulietinių žaidimų, nedėvėjo puošnių bei margų rūbų, ragino atsisakyti bet kokių pasaulietinių pramogų, prabangos ir papuošalų, kovojo su girtuokliavimu ir reikalavo krikščioniško santūraus bei padoraus elgesio, troško stiprinti tautiečių tikėjimą ir artimo meilę.
Pamokslaudamas Klimkus Grigelaitis dažniausiai rėmėsi „Skarbnyčėle“, populiaria žinomo pietistų autoriaus Karolio Endrikio Bogatskio (Carl Heinrich von Bogatzky, 1690–1774) dvasinių apmąstymų knyga „Prasta ale už auksą brangesnė skarbnyčėlė Dievo vaikų savo skarbą Danguje turinčiųjų, kurioje yra randami keli Švento Rašto liudijimai su nuobažnais giesmių atsidusaujimais“, kurios pirmas leidimas lietuvių kalba Karaliaučiuje buvo išėjęs 1751 m. (iki 1921 m. išėjo dvidešimt keturi šios knygos leidimai).
Sakytojas Klimkus Grigelaitis buvo sudaręs giesmynėlį „Dvylika dvasiškų naujų liaupsinimo giesmių“, kuriame išspausdinta trylika jo paties sueiliuotų „liaupselių“ (iki 1919 m. perspausdintas net 43 kartus), leidėjai giesmynėlį pridėdavo prie kiekvieno naujo kun. Frydricho Kuršaičio (1806–1884) giesmyno „Pagerintos giesmių knygos“ leidimo.
Klimkus Grigelaitis rūpinosi naujų sakytojų rengimu, jų kvalifikacija. Buvo nustatęs egzaminus, kuriuos išlaikęs kandidatas įgydavo teisę savarankiškai skelbti Dievo žodį.
Baigdamas 75-uosius gyvenimo metus, sakytojas Klimkus Grigelaitis mirė 1825 m. birželio 21 d. Pašalteikiuose (Priekulės vls., Klaipėdos aps.).
Pagerbiant Klimkaus Grigelaičio atminimą, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2017 m. balandžio 27 d. jo vardu pavadinta gatvė gimtajame Poškų kaime.
