Liepos 18-oji yra 199 metų diena. Pasaulyje tai – tarptautinė aludarių diena. Tačiau pasižvalgykime, kuo įdomi ji buvo Lietuvai įvairiais istorijos tarpsniais.

1492 m. šią dieną Aleksandras išrinktas Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, o 1501 m. jis tapo dar ir Lenkijos karaliumi. Tai Jogailos anūkas, tad Lenkijoje jis vadinamas Aleksandru Jogailaičiu. Didžiausiais jo nuopelnais galima laikyti padėtus tvirtus pagrindus rašytinei teisei, būtent jo įsakų ir raštų dėka vėliau buvo suformuotas I Lietuvos statutas. Valdant Aleksandrui per didžiojo kunigaikščio ir kai kurių didikų dvarus Lietuvoje ėmė plisti renesanso ir humanizmo idėjos. Kai kurie tyrinėtojai Aleksandrą laiko paskutiniuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, mokėjusiu ir kalbėjusiu lietuviškai.

1943-aisiais vokiečiai pareikalavo darbams į Vokietiją išvežti dešimtadalį Lietuvos gyventojų – tuo metu tai buvo apie 288 tūkst. gyventojų.

1961 liepos 18-ąją padėtas kertinis Elektrėnų jėgainės akmuo. Tai didžiausia Lietuvoje šiluminė elektrinė, pastatyta specialiai tam įkurtame mieste. Šalia elektrinės užtvenktas Strėvos upelis, dėl to susidarė Elektrėnų marios. Nuo 2012 m., paleidus naujausią bloką, Elektrinėje įrengti devyni blokai, kurių bendra galia 2255 MW. Po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Lietuvos elektrinė tapo pagrindiniu elektros energijos gamintoju Lietuvoje. Ji buvo statoma pagal „Teploelektroprojekt“ instituto Rygos skyriaus paruoštą projektą; statė ir montavo „Sevenergostroj“ tresto Lietuvos VRE statybos valdyba (viršininkas Jonas Velaniškis) bei TSRSenergetikos ir elektrifikacijos ministerijos specializuotos organizacijos. Įrenginius elektrinei siuntė daugiau kaip du šimtai TSRS įmonių: transformatorius – Ukraina, katilus, turbinas ir generatorius – Rusija ir Ukraina, aukštos įtampos pastotės atramas – Baltarusija. Azerbaidžano ir Ukrainos energetikai mokė būsimuosius Lietuvos VRE eksploatacininkus. Be to, kad aprūpina visą Lietuvą elektra, ši elektrinė yra antra labiausiai teršianti elektrinė Lietuvoje.

1994-aisiais pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis su Europos Sąjunga. Lietuvos ir Europos Sąjungos oficialūs santykiai prasidėjo 1991 m. rugpjūčio 27d., kai šalys pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tada buvo padėtas pamatas ekonominių ir politinių valstybių santykių raidai.

Vienas iš svarbiausių Lietuvos ir Europos  Bendrijos santykių etapų yra Laisvosios prekybos sutarties pasirašymas, kuris buvo 1994 m. liepos 18d. Būtent šioje sutartyje buvo numatyta, kad Europos Sąjunga ir Lietuva palaipsniui įkurs laisvosios prekybos zoną per pereinamąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 1995 metais ir tesėsi 6 metus. Pagal šią sutartį Europos Sąjunga įsipareigojo panaikinti muito mokesčius, mano jau minėtus kiekybinius apribojimus. Na o Lietuva pagal šią sutartį įsipareigojo laipsniškai mažinti importo muito mokesčius ir didinti eksporto į ES kvotas (išskyrus apribojimus, kurie išlieka kai kurioms prekėms, pavyzdžiui, tekstilei ir perdirbtiems žemės ūkio ir žuvies produktams. Ši sutartis vėliau tapo Europos sutarties dalimi, kurią Lietuva ir Europos bendrijos pasirašė 1995 m. birželio 12 d. ir kuri įsigaliojo tik 1998 metais. Ši sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES nare ir sudarė sąlygas Lietuvai pasirengti stojimui į ES.

Liepos 18-ąją yra gimę šie žymūs lietuviai:

1930-aisiais – Lietuvos vyskupas emeritas Romualdas Krikščiūnas.

1951-aisiais – poetas Gintaras Patackas.

1952-aisiais – kalbininkas ir pedagogas Skirmantas Valentas.

1978-aisiais – Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas Tomas Danilevičius.

Parengta pagal wikipedia ir kt.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *