1993 m. liepos 20 d. nustojo cirkuliuoti laikinieji atkurtos Lietuvos pinigai – talonai. Ar pamenate, kaip jie atsirado apyvartoje, kaip buvo naudoti ir kiek nepatogumų atnešė? Beje, ir o kodėl, buvo puošti žvėrių atvaizdais?

Dar iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pradėta rengtis įvesti savus pinigus. Lietuvos banke buvo sudarytos specialistų grupės įvairiems pinigų reformos klausimams. Lietuvos finansų ūkiui patyrus rublio hiperinfliaciją, 1991 m. vasarą į apyvartą išleisti bendrieji talonai, kurie buvo naudojami kartu su rubliais įsigyjant didelės paklausos pramonines prekes. 1992 m. gegužės 1 d. į apyvartą išleisti rublių pakaitalai – talonai, dar kitaip žinomi kaip „vagnorkės“, įvairiais žvėreliais iliustruoti pinigai.

Prekių kortelės – talonai – buvo išduodami kartą per mėnesį, jų kiekį lėmė algos dydis, o panaudoti reikėjo per tam tikrą laiką. Norėdami pirkti prekes rubliais, žmonės turėjo kartu pridėti ir tokią pačią sumą talonais. Iš pradžių 1 talonas prilygo 2 rubliams, tačiau žmonėms tai buvo per brangu, kol vieneto kaina krito iki rublio, vėliau – iki 50 kapeikų. Nuo 1992 metų spalio 1 dienos talonai buvo paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje – tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos.

Žymiųjų talonų projektus kūrė dailininkai Giedrius Jonaitis, Kazimieras Paškauskas, Raimondas Miknevičius, Justas Tolvaišis, Rytis Valantinas, Rūta Lelytė. Algė Varnaitė, Vilius Jurkūnas. Pinigai išsiskyrė savo dizainu – juose nebuvo vaizduojami iškilių asmenų portretai ar įžymios šalies vietos – 1991 m. laidoje buvo pavaizduoti driežai, garniai, sakalai, kiaunės, lūšys, briedžiai ir stumbrai. Vėliau – kiaunės, pempės, elniai, vilkai, meškos. Planuota išleisti ir 1000 talonų kupiūrą, ant kurios turėjo būti vaizduojamas žvėrių karalius – liūtas, tačiau nusprendus į apyvartą išleisti litus, jo neprireikė.

1992 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikoje įvesti laikinieji pinigai talonai, rubliai išimti iš apyvartos. Teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje tapo talonas – nacionalinis piniginis vienetas. Būtent tada sukurta nacionalinė pinigų sistema. 1992 m. Švedijoje išleisti naujo pavyzdžio talonai (nors buvo leista naudoti ir 1991 m. laidos talonus). 1993 m. Kaune spaustuvėje AB „Spindulys“ dar atspausdinti 200 ir 500 nominalų talonai. Skirtingų nominalų talonų aversuose pavaizduoti augalai, o reversuose – gyvūnai. Kaip apsaugos priemonė naudoti įvairūs ornamentai. Ant visų talonų buvo įkomponuoti istoriniai Vyčio ar Gediminaičių stulpų simboliai.

„Laikinieji talonai, net ir cirkuliavę rinkoje kartu su rubliais, iškart suvaldė rublinę infliaciją. Jie daugiausiai buvo skirti tam, kad nebūtų išpirkta Lietuva. Pavyzdžiui, vieną dieną duoda krūvą rublių, pasiima tavo automobilį, o kitą dieną, valstybei prispausdinus jų kur kas daugiau, šie dėl infliacijos tampa nieko verti“, – yra sakiusi ekonomistė R. Vainienė. Anot ekonomistės, nors valstybei šie pinigai ir turėjo didelę reikšmę, tačiau tai buvo „labiau kaip pažaidimas“, o ne ilgalaikės valiutos įvedimas.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *