1930 m. liepos 23 d. Klaipėdoje gimė Arvedas Kybrancas, architektas, dėstytojas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas.
Arvedas Kybrancas gimė Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, banko tarnautojo Jono ir Ernos (g. Klumbytės) Kybrancų šeimoje, kurioje augo su vyresniuoju broliu Osvinu, būsimu gydytoju.
1936–1939 m. Arvedas Kybrancas mokėsi Klaipėdos pradinėje mokykloje, 1939–1944 m. – Tilžės progimnazijoje. 1945 m. vasarą Kybrancų šeimai apsigyvenus Šilutėje, Arvedas mokslus tęsė Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurią 1950 m. baigė sidabro medaliu. Tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Statybos fakultetą. Nuo 1951 m. studijas tęsė Vilniuje – Lietuvos valstybinio dailės instituto Architektūros fakultete, kurį baigė 1956 m.
Baigęs studijas, 1956–1962 m. Arvedas Kybrancas buvo Vilniaus „Komprojekto“, o 1963–1966 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato architektas. Su grupe lietuvių architektų 1960 m. vasarą viešėjo pas kolegas Suomijoje.
Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje Arvedo Kybranco vadovaujama ekspertų komisija pagrindė, kad po karo išlikusią, palyginti nedaug nukentėjusią Klaipėdos Jokūbo lietuvininkų evangelikų liuteronų bažnyčią derėtų restauruoti ir išsaugoti. Deja, nepaisant ekspertų išvados, sovietinės valdžios sprendimu 1959 m. bažnyčia buvo nugriauta…
Nuo 1966 m. Arvedas Kybrancas dešimtį metų dėstė Vilniaus dailės instituto Pramoninės dailės katedroje, 1976 m. jam suteiktas docento vardas. Nuo 1976 m. iki gyvenimo pabaigos vėl dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. Artimai bendravo su rašytoja Ieva Simonaityte, poetu Vytautu Karaliumi, architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu.
Architektas Arvedas Kybrancas daugiausia projektavo mažųjų architektūros formų statinius, visuomeninių pastatų interjerus, įvairias parodas. Pagal jo projektus įrengtos Klaipėdos laikrodžių muziejaus, Vilniaus paveikslų galerijos ekspozicijos, juvelyrinių dirbinių parduotuvės Vilniuje, Šilutės ir Kupiškio kultūros namų, Iževsko (Rusija) automobilių gamyklos administracijos, viešbučių Maskvoje, Kryme, Kaukaze interjerai, Odesos laivininkystės lainerio „Litva“ dalis interjero, 1968 m. apipavidalinta lietuvių dailės kūrinių paroda Brno, Prahoje ir Bratislavoje (buv. Čekoslovakijoje), ryšių įstaigų, Arsenalo muziejaus interjerai Vilniuje ir kt. 1988 m. Arvedui Kybrancui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio architekto vardas ir įteikta valstybinė premija už Taikomosios dailės muziejaus Vilniuje interjero ir ekspozicinių baldų projektavimą bei jų autorinę priežiūrą.
Prasidėjus tautos Atgimimui, Arvedas Kybrancas aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, buvo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, Prūsos ir Mažosios Lietuvos fondo bendradarbis bei tarybos narys, padėjo įgyvendinti Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų vardų įamžinimo programą, buvo paminklo Martynui Mažvydui prie buvusios Ragainės evangelikų liuteronų bažnyčios architektas (projektas Ragainėje liko neįgyvendintas, tad skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtas paminklas 2004 m. galiausiai papuošė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos vestibiulio erdvę). 1995 m. pradžioje buvo įsteigęs personalinę įmonę.
Arvedas Kybrancas netikėtai mirė 1997 m. vasario 7 d. Vilniuje, eidamas šešiasdešimt septintuosius metus. Palaidotas Šilutėje šalia tėvų.
Nuo 2019 m. liepos po Lietuvą keliauja Literatūros ir meno archyvo parengta kilnojama paroda „Lietuvininkai“, kviečianti susipažinti su keturiomis Mažosios Lietuvos asmenybėmis: Martynu Jankumi (1858–1946), Adomu Braku (1886–1952), Ieva Simonaityte (1897–1978) ir Arvedu Kybrancu (1930–1997). Parodoje keturių lietuvininkų pasakojimai kuriami pasitelkiant autentiškus, pirmą kartą eksponuojamus kūrybinės veiklos dokumentus, fotografijas, prisiminimus iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondų. Paroda jau eksponuota Klaipėdoje, Šilutėje, Plungėje, Tauragėje, Bitėnuose…
Pagrindinėje nuotraukoje Arvedas Kybrancas, 1979 m. Vytauto Kaltenio nuotrauka
