1910 m. rugpjūčio 4 d. Vilniuje gimė Robertas Feldmanis, evangelikų liuteronų kunigas, misionierius, Latvijos universiteto profesorius, bažnyčios istorikas.

Rebertas Emilis Feldmanis (Roberts Emīls Feldmanis) gimė Janio ir Henrietos Marijos (g. Matuta) Feldmanių šeimoje, kurioje augo su vyresniuoju broliu Edvinu Albertu. Tėvai iš Latvijos į Vilnių atsikraustė 1903 m., kai tėvas čia buvo paskirtas Polesės (Vakarų Rusijos) vyriausiosios geležinkelių valdybos buhalteriu. 1911 m. Robertas Emilis buvo pakrikštytas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Parapijoje tuo metu tarnavo kunigai Karlas Vilhelmas Hermanas Kochas (1843–1919) ir Paulius Ferdinandas Aloyzas Tittelbachas (1865–1951), abu kilę iš Kuršo, mokėję latviškai.

Konfirmacija Katlakalnio parapijoje 1957 m.

Kilus Pirmajam pasauliniam karui, Feldmanių šeima, kaip ir kiti valstybinių įstaigų tarnautojai su šeimomis, buvo evakuota į Maskvą. Rusijoje prasidėjus suirutei, 1918 m. Feldmaniai nusprendė parvykti į Latviją, tačiau to padaryti nepavykus, 1919 m. pradžioje grįžo į Vilnių, netrukus apsistojo Lentvaryje. Čia, sulaukęs devynerių, Robertas pradėjo lankyti mokyklą.

Į Latviją Feldmanių šeima galiausiai grįžo 1922 m. rugsėjį, prieš tai keletą mėnesių, kol susitvarkė visus reikalingus dokumentus, praleidusi Kaune. Lentvaryje pradėtus mokslus Robertas Feldmanis tęsė Jelgavos pagrindinėje mokykloje, kurią baigė 1925 m. pavasarį. Tais pačiais metais penkiolikmetis Robertas įstojo į Jelgavos mokytojų institutą, o netrukus įsitraukė į Jelgavos Šv. Mikalojaus evangelikų liuteronų parapijos, kurioje tuo metu tarnavo būsimasis teologijos profesorius Edgaras Rumba (1904–1943), jaunimo veiklą.

Dėl 1929 m. prasidėjusios ekonominės krizės ketvirtakursis Robertas Feldamis turėjo nutraukti studijas mokytojų institute ir pradėjo dirbti Jelgavos geležinkelių tiekimo skyriaus raštinėje, 1930 m. pavasarį baigė vakarinę gimnaziją.

Dar mokykloje pagalvodavęs apie teologijos studijas, 1930 m. vasarą Robertas Feldmanis įstojo į Latvijos universiteto Teologijos fakultetą. Iš pradžių studijas Rygoje teko derinti su darbu Jelgavoje, tačiau tai atkakliam studentui nesutrukdė sėkmingai studijuoti. Netrukus Robertas Feldmanis įsitraukė ir į universitete veikusią Krikščionių studentų bendriją, priklausiusią Pasaulio studentų krikščionių federacijai. Dalyvaudamas jos veikloje, Robertas Feldmanis ne kartą vyko į studentiškas konferencijas užsienyje.

Kunigas dr. Robertas E. Feldmanis

Grįždamas iš Čekoslovakijoje 1931 m. vasarą surengtos konferencijos, Robertas Feldmanis trumpai aplankė gimtąjį Vilnių bei Lentvarį. Vėliau šį apsilankymą jis aprašys taip: „Mano vaikystės miesto Vilniaus nebuvo galima pažinti ir palyginti su didingąja Praha. Atrodė, tarsi šis miestas būtų neseniai nusiaubtas ir visų apleistas. Lenkai, brutaliai ir neteisėtai atplėšę nuo ką tik atsikūrusios Lietuvos valstybės jos senąją sostinę, pavertė ją apgailėtinu ir atšiauriu užkampiu. Nuvykau į Lentvarį, kur kadaise gyvenau ir mokiausi. Suvargusi gyvenvietė. Buvusios savo mokyklos neberadau, jos vietoje stovėjo kažkokios dirbtuvės. Gretimame name suradau savo buvusią mokytoją, ponią Heleną, jau senutėlę. Ji pasakojo apie vietos gyventojų vargus ir nepriteklius. Įkalbėjo kartu papietauti. Pavaišino šviežių kopūstų sriuba, prie kurios daugiau nieko neturėjo. Labai gailėjausi, kad niekuo negalėjau padėti – iš mano studentiškų kelionpinigių buvo likę vos keli skatikai… Paskutinysis mano puikiosios kelionės akordas buvo gili širdgėla.“

Jau po antro kurso, 1932 m. vasarą, Robertas Feldmanis sulaukė kvietimo tarnauti kunigo padėjėju Kristaus evangelikų liuteronų parapijoje Rygoje. Iš pradžių jam buvo patikėta rūpintis parapijos jaunimo veikla bei organizuoti sekmadieninę mokyklą, vėliau teko sakyti pamokslus, laikyti pamaldas.

Latvijos universiteto Teologijos fakultetą Robertas Feldmanis sėkmingai baigė 1935 m. Atlikęs praktiką keliose Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijose, tų pačių metų rugsėjo 22 d. Alūksnės evangelikų liuteronų bažnyčioje, Naujojo Testamento latvių kalba leidimo 350-osioms metinėms paminėti skirtose iškilmingose pamaldose, Robertas Feldmanis buvo ordinuotas kunigu ir oficialiai paskirtas Rygos dekano bei Kristaus parapijos klebono padėjėju, kuriuo faktiškai jau tarnavo trejus metus.

1936 m. gruodžio 1 d. kunigas Robertas Feldmanis tapo Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios Užsienio misijų tarybos sekretoriumi. Teko organizuoti misijų palaikymo darbą parapijose, aktyviai bendradarbiauti su Švedijos ir kitų misijas vykdančių bažnyčių bei organizacijų atstovais, daug keliauti. Glaudžius ryšius palaikė su Indijoje tarnavusia Latvijos evangelikų liuteronų bažnyčios misioniere Ana Irbe (1890–1972), koordinavusia Latvijos misijos regiono veiklą Indijos Tamilnado valstijoje. 1938 m. rudenį kunigas Robertas Feldmanis ir pats apsilankė Indijoje, dalyvavo čia surengtoje pasaulinėje misijų konferencijoje.

1940 m. gegužės 13 d.  Latvijos universiteto Teologijos fakultete kunigui Robertui Feldmaniui už pastangas suvienyti bažnyčias Pietų Indijoje buvo suteiktas teologijos licenciato laipsnis. Tolesnį misijų darbą gerokai sutrikdė Antrasis pasaulinis karas, o ypač sovietinė Latvijos okupacija.

Iki 1945 m. kunigas Robertas Feldmanis ėjo įvairias bažnytines pareigas Rygoje, 1945 m. rugsėjo mėnesį buvo paskirtas Jėzaus evangelikų liuteronų parapijos klebonu.

1950 m. balandžio 29 d. kunigas Robertas Feldmanis buvo suimtas ir po mėnesį trukusių tardymų nuteistas dešimčiai metų lagerių „už antitarybinę veiklą“. Po teismo iš centrinio Rygos kalėjimo buvo pervežtas į Leningradą, o iš ten – į Archangelsko sritį. Lageryje buvo paskirtas dirbti medžiagų tiekimo bazės raštinėje apskaitininku, vėliau dėl ligos (dar studijų metais buvo sirgęs tuberkulioze) perkeltas dirbti į lagerio ambulatoriją.

Kunigo kapas prie Katlakalnio bažnyčios

Po Stalino mirties sutrumpinus bausmės laiką, 1955 m. sausį kunigas Robertas Feldmanis grįžo į Latviją. Trūkstant dvasininkų, jau antrąją dieną kunigas Robertas Feldmanis buvo pasikviestas bažnytinės vadovybės ir tą patį mėnesį paskirtas Rygos priemiesčio Katlakalnio parapijos klebonu. Po dvejų metų jam patikėta ir Uolainės parapija, o nuo 1979 m. ir Rygos Mežaparko parapija. Nemažai šių parapijų jaunimo vėliau pasirinks teologijos studijas.

Prasidėjus Atgimimui, kunigas Robertas Feldmanis aktyviai dalyvavo atkuriant sovietų okupacijos metais uždarytas parapijas bei kitas bažnytines institucijas, ryšius su kolegomis užsienyje. Vėl galėjo dirbti Latvijos universiteto Teologijos fakultete, dėstė bažnyčios istoriją. Prisidėjo 1997 m. Rygoje steigiant Liuterio akademiją, padovanojo jai savo gausią biblioteką. 2001 m. kunigo Roberto Feldmanio biografija buvo įtraukta į Tarptautinio Kembridžo biografijų centro sudarytą „2000 iškiliausių XXI amžiaus mokslininkų“ („Outstanding Scholars of the 21st Century“) sąrašą.

Sulaukęs garbaus devyniasdešimt vienų metų amžiaus, kunigas Robertas Emilis Feldmanis mirė 2002 m. gegužės 28 d. Rygoje. Palaidotas šalia Katlakalnio bažnyčios.

2018 m. rugsėjo 15 d. Rygoje prie Liuterio akademijos pastato atidengta kunigo prof. dr. Roberto Emilio Feldmanio atminimo lenta.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *