Šiais metais minimas šviesaus atminimo rašytojo Gendručio Morkūno 60-metis. Nors Lietuvoje jis tapo žinomas visų pirma kaip vaikų rašytojas, tačiau pirmoji jo knyga buvo labai ne vaikiška, o mokslinė, nors ir parašyta paprastai ir aiškiai. „Radiacinė sauga? Tai labai paprasta“ pirmą kartą pasirodė 2004-metais. Kas galėjo pagalvoti, kad praėjus šešiolikai metų ši tema taps mums tokia aktualia… Skaitytojų dėmesiui siūlome prof. Romualdo Karazijos įžanginį žodį skirtą būsimiems šios knygos skaitytojams.

Ši fiziko ir rašytojo Gendručio Morkūno knyga nusipelno skaitytojo dėmesio, nes yra aktuali, parašyta tos srities specialisto ir tikrai talentingai.

Knyga aktuali, nes pasakoja apie kiekvieną žmogų veikiančią, bet jokiais jo pojūčiais neaptinkamą jonizuojančiąją spinduliuotę. Tuo bendru vardu vadinamos didelės energijos dalelės ir aukšto dažnio elektromagnetinės bangos, kurios jonizuoja atomus ir tuo būdu ardo gyvojo organizmo ląsteles. Jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia radioaktyviosios medžiagos; ji pasiekia Žemę iš kosmoso, naudojama medicinoje – rentgeno aparatuose bei kompiuteriniuose tomografuose, ir taikant spindulinę terapiją. Tiesa, radioaktyviųjų medžiagų grunte ir ore būna labai maži kiekiai, didžiąją dalį kosminių spindulių sugeria Žemės atmosfera, o atliekant medicininius tyrimus, stengiamasi jonizuojančiąją spinduliuotę naudoti tik esant būtinam reikalui. Vis dėlto verta žinoti ir apie nedidelius pavojus bei jų vengti.

Deja, jonizuojančioji spinduliuotė gali labai padidėti įvykus avarijai atominėje elektrinėje ar branduoliniam sprogimui. 1986 m., sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, radioaktyvusis debesis slinko ir virš Lietuvos. Mūsų šalyje jo sukelta tarša nebuvo didelė, nes Černobylis yra net už 580 kilometrų nuo Vilniaus. Panaši avarija galėjo įvykti ir Ignalinos atominėje elektrinėje, kur veikė du tokio paties tipo, bet dar didesnės galios reaktoriai. O pastačius čia dar du reaktorius, ji būtų tapusi pati galingiausia atomine elektrine pasaulyje. Laimė, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę tie nepatikimi reaktoriai buvo uždaryti, tačiau liko didelės jų išmontavimo ir radioaktyviųjų medžiagų saugojimo problemos.

Deja, Baltarusija jau pastatė ir 2020 m. ketina paleisti Astravo atominę elektrinę, kuri yra tik 50 kilometrų nuo Vilniaus. Prieš dešimtmetį paskelbus apie jos statybą, Lietuva gal dar galėjo pasiekti, kad tam pavojingam objektui būtų parinkta kita vieta. O dabar belieka tik reikalauti, kad elektrinė veiktų laikantis griežtų tarptautinių reikalavimų ir Lietuvos specialistai dalyvautų vykdant jos kontrolę.

Pagaliau devynios pasaulio valstybės turi sukaupusios apie 25 tūkstančius branduolinių ginklų, o kaip sakoma, užtaisytas šautuvas anksčiau ar vėliau iššauna.

Taigi apie apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės verta žinoti kiekvienam žmogui. O geriausiai apie tai gali papasakoti tos srities specialistas, koks ir yra šios knygos autorius – fizinių mokslų daktaras G. Morkūnas.

Gendrutis Morkūnas 1983 m. baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą ir buvo paskirtas dirbti į Fizikos instituto Radiologinę laboratoriją. Jis įvairiose Lietuvos vietovėse matavo Černobylio avarijos sukeltą taršą, dalyvavo mokslinėse ekspedicijose Juodojoje, Viduržemio ir Barenco jūrose tiriant radioaktyviojo elemento radono skilimo produktų pasiskirstymą atmosferoje. 1991 m. Morkūnas pradėjo nagrinėti radono susidarymo patalpose problemą. Juk uolienose, grunte ir statybinėse medžiagose yra nedideli kiekiai urano, o jam skylant atsiranda radioaktyviosios radono dujos, kurios suyra labai lėtai. Jos gali rinktis patalpose, ypač namų rūsiuose. Morkūnas kūrė tiems tyrimams reikalingą įrangą ir vykdė plačius matavimus. Tie duomenys buvo svarbūs Visuomenės sveikatos centrui, tad Morkūnas nuo 1995 m. dirbo ir šio centro Radiologinės apsaugos skyriuje (nuo 1997 m. – Radiacinės saugos centras). Be to, buvo bendradarbiaujama su Švedijos radiacinės saugos centro mokslininkais, kartu su jais parengta knyga „Radonas patalpose ir jo kiekio mažinimo būdai“. Dar reikėjo sunorminti jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos lietuviškus terminus, surasti atitikmenis kitų kalbų terminams, tad kartu su Fizikos terminų komisijos nariais buvo parengtas tos srities penkiakalbis žodynas. Tik atlikęs tuos aktualius darbus, Morkūnas 2000 m. apgynė fizinių mokslų daktaro disertaciją „Radono sąlygotos efektinės dozės individualiuose namuose įvertinimas“ (vadovas doc. Donatas Butkus). Disertacijoje, remiantis išsamiais tyrimais, buvo suformuluotos išvados, kur ir kokiomis sąlygomis patalpose susikaupia daugiausia radono, kokio lygio pavojų jis gali kelti ir kaip mažinti nepageidaujamą apšvitą.

Po disertacijos gynimo G. Morkūno tyrimų tematika plėtėsi į kitas gyventojų sveikatai svarbias radiacinės saugos sritis – rentgenodiagnostiką, spindulinę terapiją, asmeninę dozimetriją (tad nuo 1995 m. jis atsidėjo vien darbui Radiacinės saugos centre). Bendradarbiauta su įvairių šalių mokslininkais, gauti rezultatai buvo paskelbti keliose dešimtyse mokslinių straipsnių, pristatyti konferencijose užsienyje ir Lietuvoje. G. Morkūnas tapo Amerikos sveikatos fizikos draugijos (American Health Physics Society), Tarptautinės radioekologijos sąjungos (International Union of Radioecology), Šiaurės šalių radiacinės saugos draugijos (Nordic Radiation Protection Society) nariu, tai liudija apie tarptautinį jo pripažinimą.

Greta mokslinio darbo ne mažiau svarbiu tikslu G. Morkūnas laikė savo rezultatų praktinį taikymą: jis rengė rekomendacijas, radiacinės saugos normas, matavimo metodikas. Tad kartu su bendradarbiais išleido kelis leidinius specialistams. Be to, jis ėmėsi skaityti Gedimino technikos universiteto studentams kursą „Radiacinė sauga ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologijos“, tad parengė to kurso mokomąją knygą studentams. (Visų tų publikacijų sąrašas pateiktas šios knygos gale.)

Tapęs Radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotoju, Programų ir ekspertizės skyriaus vadovu, G. Morkūnas daug nuveikė ir kaip mokslo organizatorius. Jis dalyvavo rengiant Radiacinės saugos įstatymą, adaptuojant Europos Sąjungos direktyvas Lietuvoje, rūpinosi tarptautiniais bei nacionaliniais projektais, vadovavo jiems.

Dar viena svarbi mokslininko veiklos sritis – mokslo žinių populiarinimas. Tad 2004 m. pasirodė ši G. Morkūno knyga „Radiacinė sauga? Tai labai paprasta“. Įvade autorius rašo: „Stengiausi sudėtingus dalykus paaiškinti kuo paprasčiau, tačiau vardan paprastumo tiesos neaukojau.“ Ir tą priesaką sau jis puikiai įvykdė: knygoje paprastai, bet ne supaprastintai, pasakojama apie radiacinę saugą, fizikinius jos pagrindus, atsakyta į klausimus, kurie autoriui buvo ne kartą užduodami žmonių. Tos žinios pateikiamos labai vaizdžiai, gyvai, su humoru. Štai keletas morkūniško stiliaus pavyzdžių: „Gal iš tikrųjų žemės gelmėse yra pragaras ir ten velniai katiluose verda radioaktyviąją smalą, kurios garai pasiekia žemės paviršių?“ „Jeigu kaip nors iš atomo pašalintume netoli jo branduolio besisukantį elektroną, į atsiradusią tuščią vietą labai greitai „įšoktų“ kitas. Taip įvyktų ne dėl to, kad šventa vieta tuščia nebūna, o kad taip „liepia“ mikropasaulio dėsniai.“

Tos knygos tiražas jau seniai pasibaigęs, o radiacinės sauga tapo dar aktualesnė. Juk, kaip minėta, Lietuvos pašonėje pradės veikti Astravo atominė elektrinė, ir apskritai pasaulis nepasidarė saugesnis. Nuostabu, kad G. Morkūno knyga buvo parašyta taip tiksliai ir įžvalgiai, kad rengiant jos antrą leidimą pakako tik redakcinio pobūdžio pakeitimų.

Būtent rašydamas šią knygą, Gendrutis Morkūnas atrado savyje glūdintį rašytojo talentą. Norėdamas pats tuo įsitikinti, jis paslapčiomis, laisvalaikiu ėmė kurti apysaką vaikams „Vasara su katšuniu“. Ir iš tikrųjų, jam pavyko įrodyti sau ir kitiems, kad yra tikras rašytojas: ši knyga 2005 m. buvo pripažinta reikšmingiausiu vaikų bei paauglių literatūros metų debiutu. Tos sėkmės paskatintas, Morkūnas per ketvertą metų parašė dar penkias knygas vaikams ir vieną suaugusiesiems. Deja, tik tris iš jų jis spėjo pamatyti išleistas, nes 2009 metų paskutinę dieną, jam einant tik penkiasdešimtuosius, sustojo širdis. Kitais metais G. Morkūnui po mirties buvo suteikta Vaikų literatūros premija. Taip pat pasirodė jo eseistikos, skelbtos žiniasklaidoje paskutiniu laikotarpiu, rinktinė su jo bičiulių atsiminimais „Švęsti kosmose ir tvarte“.

Rašydamas šią mokslo populiarinimo knygą, G. Morkūnas viename kūrinyje pritaikė ir rašytojo, ir mokslininko gebėjimus. Džiugu, kad ji taps prieinama naujoms skaitytojų kartoms.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *