Priklausomybės – skaudi tema, kuri, kaip niekada, aktuali šiandien. Tai ne tik individuali šeimos ar pačio žmogaus tragedija, bet ir mūsų visos visuomenės tragedija, galinti paliesti kiekvieną iš mūsų. Alkoholizmas, narkomanija, psichotropinių medžiagų vartojimas yra trys baisios visuomenės problemos, apie kurias būtina kalbėti.

Priklausomybė nėra mirties nuosprendis, kelias atgal į gyvenimą tikrai yra, nors ir nėra lengvas. Kviesdami žengti juo kartu, dalinamės pokalbiais su reabilitacijos ir reintegracijos priklausomų asmenų bendruomene „Aš esu“.

Kopriklausomybė

Šį kartą kviečiame klausytis pokalbio apie kopriklausomybę su psichologe Justina Kymantiene.

Kopriklausomybė, dar vadinama netiesiogine priklausomybe, yra sudėtingas reiškinys, apimantis žmogaus mintis, jausmus ir elgesį.  Kopriklausomas žmogus yra visiškai susitelkęs į kitą žmogų, kito gyvenimą, šitaip visiškai paneigdamas save, jis nebemato ribų, bandant sukontroliuoti kitą,  jo asmeniniai poreikiai sumenkinami.

Kopriklausomybė yra bandymas gyventi kito žmogaus gyvenimą.

Iš esmės, kopriklausomais gali tapti ir ne tik priklausomo asmens artimieji, bet ir saugantys šeimos paslaptį apie psichikos ligą ar kitokias problemas, taip pat patyrus traumines patirtis. Bet  susidūrus su priklausomybe nuo alkoholio ar kitų medžiagų artimoje aplinkoje, kopriklausomybė išsivysto labai dažnai.

Kopriklausomas žmogus, kaip ir sergantieji priklausomybės liga,  sunkiai išbūna su savo jausmais, nebegali ištverti neigiamų emocijų, kylančio nerimo.  Kopriklausomas žmogus daro bet ką, kad tą nerimą nuramintų, elgiasi kompulsyviai ir nesugeba savęs kontroliuoti.

Atrodo, kad kopriklausomas žmogus viską daro vedinas noro padėti, išgelbėti kitą, jaučiasi nuolat skriaudžiamas ir skaudinamas, jis nuolat aukojasi. Bet, pažvelgus detaliau, kopriklausomybė atneša ir daug noro būti teisesniam, geresniam, užimti garbingą gelbėtojo poziciją ir perdiem išaukštinti save, lyginantis su šalia esančiu priklausomu žmogumi, kuris yra sudėtingoje situacijoje.

Comments are closed.