1944 m, rugsėjo 12 d. Panevėžyje, mokytojų šeimoje, gimė vienas žymiausių Lietuvos filosofų, vokiečių egzistencializmo tyrinėtojas, filosofinių tekstų vertėjas, eseistas Arvydas Šliogeris. Tėvas dėstė lotynų, vokiečių kalbas, mama – braižybą, geografiją. Šeima gyveno sodyboje miesto pakrašty, turėjo nedidelį ūkį, augino gyvulius.

Oficiali filosofo biografija gana trumpa, bet kryptinga: aukso medaliu baigė Panevėžio 2-ąją vidurinę mokyklą. 1962–1967 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultete. 1970 m. pradėjo dirbti Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje, 1973–2012 m. dėstė filosofiją, 1979 m. tapo docentu. 1987 m. – filosofijos mokslų daktaru. 1990 m. – vienas Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų. 2003–2012 m. VU Filosofijos katedros vedėjas, nuo 2012 m. profesorius emeritas. Nuo 2007 m. LMA tikrasis narys (filosofija).

Mirė 2019 m. gruodžio 18 d. sustojus širdžiai. Palaidotas Antakalnio kapinėse.

Tai buvo vienas produktyviausių lietuvių filosofų. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi publicistikoje. Viešojoje erdvėje pagarsėjo aštriais, vaizdingais, neretai kontraversiškais pasisakymais. Šiam filosofui būdingas hierarchinės visuomenės struktūros vertinimas ir egalitarizmo (žmonių lygybės idėjos) kritika. 1992 m. jam įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2010 m. gavo Lietuvos mokslo premiją. Laikoma, kad žymiausios filosofo knygos, padariusios nepaprastai didelę įtaką lietuvių humanitariniams mokslams, yra „Žmogaus pasaulis ir egzistencinis mąstymas“ (1985 m.), „Daiktas ir menas“ (1988 m.) ir „Būtis ir pasaulis“ (1990 m.).

„Profesorius Marijus Arvydas Šliogeris giliai jautė lietuvių filosofinę kalbą, jo dėka galėjome susipažinti su daugeliu klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos veikalų. Tai buvo autentiško mąstymo asmenybė, aktyviai dalyvavusi ir viešajame gyvenime, drąsiai pasisakydavusi visuomenei aktualiais klausimais“, – teigė Lietuvos kultūros ministras M. Kvietkauskas.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *