Vaikai bręsta ir keičiasi akyse. O kaip augame mes, suaugusieji? Vertikalios brandos modelis, paremtas tūkstančiais testų ir interviu apklausomis, padeda suprasti, kaip vyksta suaugusio žmogaus augimas ir raida.
Daugeliui iš mūsų norėtųsi apie save galvoti kaip apie nepakartojamą individualybę. Tačiau mūsų, suaugusiųjų, nepaprastai individualus vystymasis (jei tik jis išvis vyksta) paklūsta bendriems modeliams: mes judame tik griežtai nustatyta kryptimi – didesnio sąmoningumo, didesnės pilnatvės ir laisvės link, patirdami šiame kelyje tam tikras stadijas.
Beje, didžioji dauguma suaugusiųjų – net 55 proc. – taip ir lieka įstrigę vienoje raidos stadijoje. Ar tai, kad iš vienos stadijos pereiname į kitą, reiškia, jog einame iš blogesnio – geresnio link? Ne, ši istorija nėra apie „gerai“ ir „blogai“ arba apie tai, kad mes būtinai privalome „augti“. Viena iš vertikalios raidos modelio autorių, lingvistė ir psichologė Susanne Cook-Greuter teigia, kad daug geriau būti tiesiog laimingam toje stadijoje, kurioje esi, išgyventi ją maksimaliai ir pilnatvėje. Tačiau galbūt verta žinoti apie įmanomas perspektyvas, matyti laiptukus, atskiriančius mus nuo mūsų pačių – tokių, kokiais galėtume būti.
Kas yra vertikalioji branda?
„Mes visi gyvenimo kelyje sukaupiame vienokių ar kitokių žinių, įgūdžių, gebėjimų, išmokstame naujų metodų, tačiau savaime šis kaupimasis neveda asmenybės kokybinių pokyčių link, – sako Susanne Cook-Greuter. – Pasaulio modelis, tarsi operacinė sistema, per kurią mes priimame realybę, išlieka toks pat. Šį vystymąsi galima vadinti horizontaliuoju.“
Vertikalioji raida apima procesą, kada jūsų operacinė sistema pakeičiama į naują – pilnatviškesnę, tikslingesnę ir, tam tikra prasme, galingesnę. Žmogus įgyja naujų būdų nusistatyti tikslus, išmoksta naujai mąstyti ir būti. Perėjimas iš vienos stadijos į kitą apibrėžiamas tuo, kokius vidinės ir išorinės realybės aspektus žmogus geba išlaikyti savo dėmesyje. Tam, kad įvyktų gilūs, kokybiniai pokyčiai, t.y. perėjimas į naują raidos stadiją, savęs ir pasaulio priėmimas privalo pasikeisti šiais raktiniais parametrais:
- Veiksmai – fizinio kūno lygis. Kaip išsikeliu tikslus? Kaip jų siekiu? Kur fokusuojamas mano dėmesys, kai keliu tikslus – į save? O gal aš pastebiu kitus žmones ir dideles sistemas?
- Savęs suvokimas – emocijų lygmuo. Kiek suvokiu savo emocijas ir jas valdau būdamas ramus arba strese? Kiek sugebu atpažinti bei priimti kitų žmonių emocijas ir jų poveikį bendram santykių kontekstui?
- Kognityviniai modeliai – mąstymo lygmuo. Kiek prasmės suteikiu realybei ir mano santykiui su ja? Ar laikau savąjį „Aš“ realiai egzistuojančiu, ar greičiau konstruktu, kuris permainingas ir kiekvieną akimirką gali tapti daugybės faktorių veikimo rezultatu?
Kiekvienas iš mūsų galėtume tai pastebėti vaikuose: vaikas išgyveno amžiaus krizę – perėjo į kokybiškai naują lygį. Jis ne šiaip sau įgijo naujų žinių ir įgūdžių, bet jo psichika įgijo gebėjimą suvokti realybę per gerokai sudėtingesnius modelius. Tačiau kaip išmatuoti šiuos pokyčius, ar jie turi objektyvių rodiklių?
Savo laiku amžiaus tarpsnių psichologė Jane Loevinger iškėlė hipotezę, kad tokiu žymekliu paaugliams gali tapti kalba, tiksliau, kalbiniai modeliai, kuriuos jie naudoja. Ši hipotezė buvo patvirtinta testais, kuriuose paauglės merginos turėjo pabaigti nebaigtus sakinius.
Jane Loevinger mokinė Susanne Cook-Greuter nusprendė išbandyti šiuos testus su suaugusiaisiais, pridėjusi naujų papildomų klausimų (pvz., apie seksą). Kiekviena klausimų grupė buvo nukreipta į konkrečios zonos testavimą: kaip aš veikiu, kaip save suvokiu/ jaučiu ir kaip aš galvoju apie save bei pasaulį.
Per 30 metų buvo atliktą dešimtys tūkstančių tokių testų. Neįtikėtina tai, kad nepaisant skirtingų asmenybių, atsakymai buvo pakankamai standartiški ir atitiko vieną iš vertikalios raidos modelio stadijų.
Dera pabrėžti, kad stadijos – tai ne griežti it laiptai lygiai. Greičiau, jie panašūs į brandos bangas, kurios mus užlieja ir perlieja mūsų vidų kartu su laiku, kartu giliai keičiančios mūsų egzistenciją. Mes nuolatos kybome kažkurioje vienoje stadijoje, kuri tampa šiuo metu vykstančio gyvenimo „traukos centru“, tačiau patyrę stresą mes galime regresuoti į ankstyvąsias stadijas, o tam tikrais momentais tampa artimesnė vėlyvesnių stadijų patirtis – kaip piko ir naujas išgyvenimas.
Aštuonios augimo stadijos
OPORTUNISTAS (5% suaugusiųjų)
Susifokusavęs į savo šios minutės poreikius (daugiausia – kūniškuosius) ir savisaugą. Dominuoja sąvokos „aš noriu“ ir „mano“, paklūsta savo impulsams. Gyvena pagal Džiunglių įstatymą: kas stiprus, tas ir teisus, išgyvena stipriausieji. Atgalinį ryšį suvokia kaip puolimą. Nesusimąsto apie pasekmes, nejaučia kaltės. Nepakeičiamas kare ir ekstremaliose situacijose. Tai pradinė stadija, kai „Aš“ pirmą kartą save suvokia kaip atskirą, – todėl impulsyvumas ir agresyvumas dažnai susiję su tuo, kad žmogus dar nelabai supranta, kaip nustatyti sveikas ribas.
Atitikmuo: grupuotės nariai, mafija, savanoriai, kariai.
DIPLOMATAS (12% suaugusiųjų)
Konformistas, siekia socialiai patvirtinto elgesio ir skatinimo. Jis jau suprato, kad vienam išgyventi gerokai sunkiai, nei kolektyve. Ieško šeimos, grupės, bažnyčios, korporacijos palaikymo, tikėdamasis, kad ten jo gyvenimas prisipildys prasmės. Ieško sau autoritetingos figūros: gerbiamo dvasinio lyderio, įkvepiančio vadovo. Atgalinį ryšį suvokia kaip nepritarimą ar priminimą apie taisykles, reglamentą. Tačiau būtent diplomatai – bet kurios grupės „klijai“. Jie visada, kai tik įmanoma, sieks išsaugoti vienybę.
Atitikmuo: krikščionybės sekėjai, biurokratijos atstovai, valdžios aparato sudedamieji.
EKSPERTAS (38% suaugusiųjų)
Skirtingai nuo dviejų pirmųjų, jis jau pirmą kartą sugeba į save pažvelgti iš šalies. Gerbia grupės interesą, tačiau nori išsiaiškinti, kuo jis išskirtinis. Ir sprendžia, kurie jo gebėjimai ir žinios yra unikalūs. Geresnio gyvenimo siekia remdamasis žiniomis, ekspertize ir atkakliu darbu. Perfekcionistas. Blogas komandinis žaidėjas. Argumentuoja savo poziciją ir atmeta kitų įsivaizdavimus. Jis turi atsakymus į visus klausimus. Laiko save dorybingu, teisiu, o likusiuosius – neteisiais. Atgalinis ryšys priimamas asmeniškai, ir jei jį suteikia ne ekspertas, išmetamas iš galvos.
Atitikmuo: vadybininkai-technokratai, atskirų sričių vadybininkai, pavaduotojai, skyrių vadovai, kurie taip susifokusavę į detales, kad užmiršta bendrą vaizdą.
PASIEKĖJAS (30% suaugusiųjų)
Susifokusavęs į rezultato siekimą, efektyvumą, asmeninių tikslų realizaciją. Raktiniai interesai – sėkmė ir nepriklausomybė. Elgsenos modelis: „Veik savo interesų srityje ir laimėk.“ Racionalus ir labai domisi mokslu – jam svarbu žinoti, kaip veikia pasaulis ir jis pats, kad geriau galėtų kontroliuoti realybę. Atgalinis ryšys sveikintinas, jei tai padeda pasiekti tikslų. Geba įžvelgti perspektyvų daugiagalimybiškumą, kurti strategijas, iškelti užduotis ir pasirengęs rizikuoti. Pradeda suprasti savo psichologiją. Šiame etape žmogus gali pirmą kartą sugalvoti kreiptis į psichologą ar pradėti medituoti, nes tai jį daro gerokai efektyvesnį.
Atitikmuo: aukšto lygio finansininkai, vip vadybininkai, mokytojai, mokslininkai-novatoriai.
INDIVIDUALISTAI (10% suaugusiųjų)
Šioje stadijoje dėmesys pirmąkart sufokusuojamas į vidų, žmogus ima užduoti sau klausimus, kurie anksčiau jo apskritai nejaudino: Kas aš? Ar aš laimingas? Ar gyvenu savo gyvenimą ir – pilnavertiškai? Individualistas staiga suvokia, kad kiekvieną savo laiko akimirką jis yra didesnio konteksto dalis. Jis neria į savo vidinio pasaulio analizavimą, ieškodamas unikalių savo bruožų, duotybių, arba ieškodamas atsakymų į jam aktualius klausimus. Patiria malonumą gyvendamas „čia ir dabar“. Mokosi save priimti, ir, kaip pasekmę, pradeda priimti kitus. Procesas neretai jam svarbesnis nei tikslas. Asmeniniai pasiekimai daug svarbesni nei socialiai priimtini vaidmenys. Ieško atgalinio ryšio, laikydamas jį būtinu savo paties augimui. Ieško konsensuso, dialogo. Mano, kad skirtingi požiūriai turi teisę egzistuoti – tai, beje, dažnai sukelia susierzinimą tarp tų, kurie yra gerokai ankstyvesnėse stadijose.
Atitikmuo: konsultantai, pagalbą teikiančių profesijų padėjėjai, „žalieji“, postmodernistai, kūrybinės klasės atstovai, start-up‘eriai.
STRATEGAI (4% suaugusiųjų)
Labai gerai išmano savo reakcijas – emocines ir kūniškąsias, ir tai, kaip jos veikia jį patį, aplinkinius, komandą. Siekia gyventi pilnavertišką ir atsakingą gyvenimą, realizuodamas savo potencialą bendros sistemos ir savo aukščiausiojo „Aš“ gerovei įgyvendinti. Į kasdienybę integruoja aukščiausias vertybes. Planuoja savo gyvenimą į priekį nuo 1 iki 25 metų, numatydamas artimiausią ir tolimiausią ateitį. Atgalinį ryšį laiko būtinu tobulėjimui ir nuolatiniam realybės persvarstymui. Skiria milžinišką dėmesį asmeniniam augimui ir padeda tobulėti kitiems. Kuria rimtus sisteminius pasaulio pokyčius. Kreipia didžiulį dėmesį į neracionalius informacijos šaltinius – intuiciją, sapnus.
Atitikmuo: Stivas Džobsas, eko-industrinių parkų kūrėjai.
ALCHEMIKAI (1% suaugusiųjų)
Yra įvaldę kūrybinį, harmonizuojantį mąstymą. Geba suvokti, kad visa tarpusavyje susiję – net ir gamta yra bendro kultūrinio bei socialinio gyvenimo produktas. Tikslus ir prasmes sukuria žmonės – tai neatsiranda savaime. Todėl viską, ką patiria savo kasdienybėje, jie mato kaip skirtybę nuo savęs – ir prisiima visišką atsakomybė už šį neva „išorinį“ pasaulį. Labai jautrūs kitų žmonių būsenoms ir veikiančiai sistemai, turi nepaprastai stiprią intuiciją. Geba inspiruoti globalinę socialinę transformaciją. Jie jaučia, jog yra neatskiriamai susiję su savo planeta ir visomis gyvomis būtybėmis, todėl geba savo dėmesyje išlaikyti kelias skirtingas laiko linijas.
Atitikmuo: M. Gandi, N. Mandela.
VIENYTOJAI (0,1% suaugusiųjų)
Paskutinė iš stadijų, kurią yra pavykę šiai akimirkai išskirti lingvistiniais metodais. Tačiau dauguma tyrėjų sutinka, kad tai toli gražu ne paskutinė raidos stadija. Vienytojai suvokia, kad yra niekas, ir kad jie yra viskas, ir vis dar yra kažkuo – šiuo kūnu, šia emocija, šia mintimi, kuri iškilo ir štai ką tik išnyko. Sugeba įžvelgti ar atrasti užslėptus ryšius ten, kur jie nematomi kitiems. Jie vienu metu yra skirtinguose realybės lygmenyse – asmeniniame, sisteminiame, planetiniame – ir pirmą kartą pilnai geba priimti pasaulio paradoksalumą, nesistengdami jo pakeisti vien iš egoistinių paskatų ir – kartu jį keičia vien savo egzistavimo faktu.
Atitikmuo: Dalai Lama XIV.
Pagal psycholigies.ru parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė
