1870 m. spalio 13 d. Mozūruose (Dirvupių vls., Klaipėdos aps.) gimė Jonas Birškus, laukininkas, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, bibliofilas.

Jonas Birškus augo apsišvietusių ūkininkų Jono ir Marinkės (g. Keršytės) Birškų šeimoje. Mokėsi Senamiesčio berniukų vidurinėje mokykloje Klaipėdoje. Vėliau ūkininkavo tėviškėje, įsitraukė į lietuvininkų kultūrinį bei politinį sąjūdį.

1895 m. balandžio 3 d. Jonas Birškus su bendraminčiais Jokūbu Bruožaičiu iš Vėveriškių ir Endrikiu Šadagiu iš Lankupių, tilžiškės „Birutės“ draugijos pavyzdžiu, Klaipėdoje mėgino įkurti kultūros ir švietimo draugiją „Vytautas“. Tų pačių metų spalio 12 d. dalyvavo steigiant Klaipėdos apskrities lietuvių deputatų į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą rinkimų draugiją, buvo šios draugijos valdybos narys, jos veikloje aktyviai dalyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. Priklausė 1895 m. lapkričio 26 d. Žibuose sudarytam visuomeniniam komitetui, parengusiam peticiją kaizeriui dėl lietuvių kalbos grąžinimo į Mažosios Lietuvos mokyklas. Rėmė 1901 m. Tilžėje įkurtą Lietuvininkų susivienijimą Prūsijoje, nuo 1904 m. liepos 3 iki 1905 m. rugpjūčio 13 d. buvo šios organizacijos sekretorius. Visuomenininkas Jonas Birškus uoliai lankė įvairias krašto draugijas, jų susiėjimuose skaitė švietėjiškus pranešimus, platino Tilžėje spausdintą laikraštį „Birutė“, susirašinėjo su Jonu Basanavičium (1851–1927) ir kitais šviesuoliais. 1913–1914 m. buvo Kristijono Donelaičio paminklo ant Rambyno kalno statymo komiteto narys.

„Sandoros“ valdyba, 1929 m. (iš kairės): J. Karalius, M. Purvinas, kun. dr. V. Gaigalaitis, K. Lekšas, J. Šmitas, stovi Jonas Birškus.

1911 m. Jonas Birškus tėviškėje, Sudmantų dalimi XX a. pradžioje tapusiuose Mozūruose (vok. Masuren Jakob), pasistatė naujus namus, kurie vėliau taps savotišku apylinkės lietuviškos kultūros sklaidos centru. 1913 m. sausio 23 d. Jonas Birškus vedė Marinkę Buntinaitę (1879–1945) iš Gindulių.

Per Pirmąjį pasaulinį karą 1915 m. kovą į Klaipėdos kraštą įsiveržusi Rusijos kariuomenė Joną Birškų kartu su kitais Sudmantų ūkininkais, kaip ir tūkstančius krašto bei paprūsės gyventojų, išsivarė į Rusiją. Iš Sibiro į gimtinę Jonas Birškus sugrįš 1918 m.

1918 m. lapkričio 16 d. Tilžėje įsteigus Prūsų Lietuvos tautinę tarybą, lapkričio 23 d. Klaipėdoje surengtas pasitarimas dėl Klaipėdos apskrities atstovų į Prūsų Lietuvos tautinę delegavo Joną Birškų bei dar du apskrities delegatus. 1919 m. liepą „Spaudos“ draugijai Tilžėje įsigyjant spaustuvę, Jonas Birškus suteikė penkių tūkstančių markių paskolą, dar penkių šimtų markių paskolą jis suteikė laikraščiui „Prūsų lietuvių balsas“ leisti. Birškų sodyboje 1919 m. nuo nedraugų akių kurį laiką slėpėsi Mažosios Lietuvos tautinės tarybos pirmininkas, kunigas dr. Vilius Gaigalaitis (1870–1945).

Daug pastangų ir laiko Jonas Birškus skyrė asmeninei bibliotekai, ilgainiui joje sukaupta daugiau nei pusantro tūkstančio knygų, ypač jį domino Prūsijos istorijai skirti leidiniai. Bibliotekoje būta ir itin retų knygų, periodikos komplektų. Apie dvidešimt Jono Birškaus rinkinio lituanistinių knygų 1920 m. Mažosios Lietuvos delegacija nuvežė į Paryžiaus taikos konferenciją kaip Mažosios Lietuvos lietuviškumo įrodymą.

Aktyvus Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos dalyvis Jonas Birškus 1923 m. vasario 15 d. tapo Viktoro Gailiaus (1893–1956) vadovaujamos Klaipėdos krašto direktorijos nariu ir šias pareigas ėjo iki 1924 m. birželio 1 d.

Pasitraukęs iš aktyvios politikos, ūkininkas Jonas Birškus toliau dalyvavo įvairioje visuomeninėje veikloje. Protarpiais ėjo Dirvupių valsčiaus viršaičio, Klaipėdos apskrities inspektoriaus, Barškių ir Dirvupių valsčių civilinės metrikacijos vedėjo pavaduotojo pareigas, buvo Klaipėdos apskrities tarybos, Žemės ūkio rūmų, vietinės valstiečių draugijos valdybos, Klaipėdos Jokūbo laukininkų evangelikų liuteronų bažnyčios tarybos, apskrities sinodo, „Sandoros“ draugijos valdybos narys. 1928 m. Jonas Birškus buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos ketvirtojo laipsnio Gedimino ordinu.

2015 m. liepos 3 d. Jono ir Marinkės Birškų naujus antkapinius paminklus Lūžų kapinėse pašventino kunigas Liudvikas Fetingis. Nuotrauka Michailo Denisenkos.

Apsišvietusį, visuomeniškai aktyvų ūkininką gerbė tiek aplinkiniai lietuvininkai, tiek vokiečiai. Turtinga jo biblioteka naudojosi bibliografai, parodų ir istorijos mokymo priemonių rengėjai, mokytojai, žurnalistai. Dalį savo knygų Jonui Birškui buvo palikęs bendražygis Ansas Bruožis (1876–1928).

Klaipėdos kraštą 1939 m. kovo 23 d. užėmus Vokietijai, garbaus amžiaus Jonas Birškus su žmona pasiliko gimtinėje. Nepaisydamas valdžios daromų kliūčių, platino Enzio Jagomasto leidžiamą „Naująjį Tilžės keleivį“ (laikraščio leidyba nutrūko 1940 m. rugsėjo 2 d. Mažojoje Lietuvoje uždraudus lietuvišką spaudą). Stengėsi palaikyti ryšius su senais bendražygiais, krašto visuomenės veikėjais, susirašinėjo su karo metais į Vokietijos gilumą pasitraukusiu kunigu dr. Vilium Gaigalaičiu.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Birškams teko palikti namus, pražuvo ir beveik visa Jono Birškaus kauptoji biblioteka…

Įpusėjęs aštuoniasdešimt devintuosius gyvenimo metus, Jonas Birškus mirė 1959 m. kovo 28 d. Vilkmedžiuose (Saugų apyl., Šilutės r.), palaidotas kovo 31 d. Lūžų kapinėse šalia žmonos.

Birškų kapus žymėjo senoviniai mediniai paminklai: ąžuolo – Jono, liepos – Marinkės. Juos apie 1965 m. savo užrašuose aprašė ir perpiešė advokatas, kraštotyrininkas Jonas Jurgis Gocentas (1897–1974). Ilgainiui senieji antkapiniai paminklai sunyko.

Mažosios Lietuvos šviesuolio Jono Birškaus ir jo žmonos kapai naujai surasti Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Prieš keliolika metų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nutarimu Jono Birškaus vardu pavadinta Sendvario seniūnijos Jakų kaimo gatvė.

2015 m. liepos 3 d. pašventinti LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos bei Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos iniciatyva Lūžų kapinėse pastatyti nauji akmeniniai Jono ir Marinkės Birškų antkapiniai paminklai, šalia įrengta biografinė lentelė.

Įdomus ir Birškų namo likimas. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Jono Birškaus sodybos namą 2013 m. įrašė į Kultūros vertybių registrą (unikalus numeris registre 37553), nuo 2018 m. šis Klaipėdos rajono savivaldybėje Sendvario seniūnijoje Klausmylių viensodyje stovintis restauruotas namas yra pripažintas valstybės saugomu viešajam pažinimui ir naudojimui. Sodyba galima gerėtis dabartinių jos savininkų Ingos Reliugaitės ir Rolando Rimgailos pastangų dėka.

Pagrindinėje nuotraukoje atnaujinta Jono ir Marinkės Birškų kapavietė

2 Comments

  1. Dėkui Dievui, dėkui sodybos atnaujintojams.
    Tėvynė yra gyva jos piliečių širdyse.
    Jonas Birškus ir Jo žmonelė Marinkė yra krašto šviesa.
    Ak, gražus dangau, tėviške gerųjų…

  2. Kokie šviesūs ir kultūringi buvo mažlietuvių ūkininkai. Ar apie juos ką nors girdėjo Klaipėdos universiteto istorikai? Kodėl jie nutyli Mažosios Lietuvos istoriją, o lietuvininkų tarsi niekados šiame krašte nebūtų buvę… Kodėl? Laukiu Jūsų knygos pasirodymo. Paremsiu jos leidybą ne tik moraliai…
    Su dėkingumu Edita Barauskienė

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *