„Mirtis man niekada neatrodė baisi tema. Mirtis yra stipriai susikibusi ir su gyvenimu. Ji kažkaip sujungia dvi skirtingas puses. Todėl man apie ją kasdienybėj galvoti yra net labai gera. Tai kažkaip padeda įsicentrinti, suprasti gyvenimo laikinumą“, – kalba įkapių rūbus kurianti dizainerė Gabrielė Jauniūtė.

Mintis kurti įkapių rūbus ją aplankė dar tada, kai buvo moksleivė, kai mirė jos teta. „Teta buvo mano mamos bendraamžė ir jos išėjimas buvo visiems netikėtas. Mano mama prisidėjo prie laidojimo ceremonijos paruošimo. Tuomet ji, man, moksleivei, svajojančiai kurti rūbus, sakė, kad labai liūdna, nes nėra rūbų pasirinkimo. Sakė, gal tu sukursi kažkada tokius rūbus“, – prisimena G. Jauniūtė. Į mamos mintį mergina pažiūrėjo rimtai – net patyrinėjo internete, kas siūloma įkapių rūbų rinkoje. Iš pigios sintetikos siūtų rūbų vaizdas ją atstūmė.

„Visada gyvenime ieškojau grožio, prasmės, amžinumo. O laidotuvių rūbų vaizdas buvo toks niūrus, toks šaltas“, – apėmęs nykumo jausma buvo viena iš priežasčių, kodėl ji ilgai nebenorėjo net galvoti apie tokią idėją. Tik subrendusi ir pakeliavusi ji vėl grįžo prie šios minties.

Pozuoti su G. Jauniūtės siūtais įkapių rūbais ji pakvietė kelias moteris. Sužinojusios apie idėją, šios mielai sutiko. G. Jauniūtė tvirtina, kad kartu praleistas laikas visoms joms buvo kaip prisilietimas prie amžinybės. Viena iš fotosesijoje pozavusių modelių – visuomeninkė ir buvusi Kalinių globos draugijos pirmininkė Milda Bliumenzonienė po metų išėjo iš šio pasaulio, pakirsta sunkios ligos. Antroje fotosesijoje G. Jauniūtė pakvietė dalyvauti savo mamą ir močiutę. Tai buvo nepamirštamos šeimos susijungimo akimirkos.

Parengė Ginta Gaivenytė

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *