Gyviesiems organizmams teko gerokai pasistengti, kad išmoktų senti: juk seniausiais laikais paprastieji pirmuonys neturėji senėjimo mechanizmo, jie gyvavo amžinai. Atsižvelgiant į tai, kad evoliucijos būdu visi gyvieji organizmai tapo mirtingi, senėjimas ir mirtis tapo svarbūs gyvybės išlikimui apskritai. Tačiau senėjimas ir senatvė – reiškiniai, į kuriuos daug kas žvelgia su baime ir išankstinėmis nuostatomis.

Peržvelkime keletą populiariausių mitų, susijusių su senėjimu.

SENĖJIMAS NEIŠVENGIAMAS

Tikrai taip, mes visi senstae. Tačiau amžius – ne diagnozė. Iš esmės, senais ar ne senais mūsų daro mūsų požiūris, santykis į savo amžių. Net ir jaunas žmogus faktiškai gali tapti senuku, tačiau kiekvieno iš mūsų valioje yra išmokyi gyventi nežvilčiojant į pasą ir neįsispraudžiant į skaičius. Dauguma mūsų gyvename tam tikriuose socialiniuose rėmuose, šablonuose, sekame modeliais, kurie neva privalomi vienam ar kitam amžiui. Deja, tiesa tokia, kad absoliučiai daugumai suaugusiųjų išėjimas į pensiją tampa žlugdančiu įvykiu: žmonės nustoja jaustis reikalingais ir pamažu gęsta.

PAGYVENUSIEJI YRA KONSERVATYVESNI IR TURI KATEGORIŠKESNĮ POŽIŪRĮ

Didžiajai daugumai taip ir yra. Dėl to, vėlgi, verta kaltinti šablonus, kuriuos mums diktuoja sociumas. Ir visgi, šiais laikais, vis daugiau vyresnių žmonių pavyksta įveikti šį stereotipą. Vis daugiau, pusės amžiaus ribą peržengusieji, išdrįsta gyventi pilnavertišką ir aktyvų gyvenimą, tampa drąsesni, atranda kažką naujo, keliauja, įsimyli, dalijasi patirtimi ir motyvuoja jaunesnius.

JEI NESPORTAVOTE JAUNYSTĖJE, PO 60-ies GERIAU IR NEPRADĖTI

Yra didelis skirtumas tarp sporto ir nedidelės fizinės veiklos formai palaikyti. Jei žmogus niekad nesimankštino ir dabar jam pasakyta, kad tai būtina, jog pagerėtų jo sveikata, tai, be jokių abejonių, reikia pradėti.начинать. Tačiau jei iki tol net nesimankštinote, nesitikėkite, kad galite pradėti nuo didelių apimčių. Bet kuris procesas reikalauja tam tikro dozavimo ir pamatavimo.

Niekada nėra per vėlu keisti gyvenimo būdą ir pabandyti kažką naujo. Pradėti mankštintis galite bet kokiame amžiuje, svarbiausia – išsirinkti tinkamą lygį ir intensyvumą, tinkantį būtent jums. Būtinai pasitarkite su gydytoju, pasiimkite kineziterapeuto konsultaciją. Išdrįskite. Net jei gyvenime nedrįstate imtis pokyčių, kartais labai svarbu atrasti naują gyvenimo tikslą.

NESIDOMĖJIMAS SEKSUAILINIAIS SANTYKIAIS

Seksualinis gyvenimas yra labai individuali žmogaus gyvenimo sritis. Žinoma, tam tikri biologiniai organizmo pokyčiai neišvengiami. Tačiau tiems, kurie tikrai gyvena, o ne tik prastuminėja dienas, ši gyvenimo sritis nėra kažkuo išskirtinė.

Tam tikras seksualinis susidomėjimas mažėja dėl hormoninės organizmo sistemos pertvarkos ir procesų lėtėjimo. Tačiau dauguma atvejų seksualumas mažėja dėl kitų vidinių priežasčių: chroninių ligų, šalutinio vaistų poveikio, problemų šeimoje, nuobodulio, streso. Potraukis ir lytiniai santykiai su amžiumi ne dingsta, o tiesiog visuomenė perša stereotipą, kad neva vyresniems žmonėms tokio poreikio nėra ir net negali būti. Tai lygiai taip pat mitas, kaip ir kažkada gyvavusi sparnuota frazė, jog Sovietų Sąjungoje sekso nėra.

VISI BIJO SENATVĖS

Su bet kuria baime reikia išmokti tvarkytis nepriklausomai nuo to, kiek jums metų. Turite išmokti baimę pripažinti, suprasti ir priimti. Viską, ką galima keisti, keiskite, o ko ne – tiesiog priimkite. Prisiminkite garsią frazę: „Tai ko bijome, būtinai atsitinka“. Tai apie ką galvojame, su mumis ir vyksta. Tad būkite atsargūs su savo mintimis, norais ir net baimėmis. Jei bijote pasenti, turite tiesiog rūpintis savo sveikata, fizine forma ir viskuo, kas gali pratęsti jaunystę – bet ne tik kūno, o ir dvasios. Tik taip sumažinsite insulto, infarkto ir kitų ligų tikimybę.

ŽEMĖJA PROTINIS AKTYVUMS, TODĖL ATSIRANDA ATMINTIES IR KITŲ PROCESŲ SUTRIKIMŲ

Senatvė – tai nebūtina prasta atmintis, silpnaprotystė ar Alzheimerio liga. Taip, dauguma tyrimų rodo, kad su atmintimi susijusių funkcijų silpnėjimas pasireiškia vyresniems nei 70-imt metų žmonėms. Bet juk tai įvyksta ne dėl senatvės, o dėl ankstesnių ligų bei susirgimų, gyvenimo būdo, paveldėjimo ir pan. Nekiškite į galvą sau stereotipų apie atminties prastėjimą, geriau reguliariai judėkite, išeikite kasdien pasivaikščioti, skaitykite, spręskite užduotis, kryžiažodžius, mankštinkitės, gyvenkite aktyvų ir pilnavertį gyvenimą. Kam eikvoti savo gyvenimą mintims apie ligas ir senatvę?

IMUNINĖ SISTEMA VYRESNIO AMŽIAUS ŽMONĖMS SILPSTA LABIAU

Ne visai taip. Tiesa, kad vyresnių žmonių organizmas prasčiau kovoja su naujais virusais, nes juk daugua organizmo procesų pradeda lėtėti. Tačiau su metais imuninė sistema suspėjo kovoti su milžiniškais virusų ir infekcijų kiekiais, vadinasi, yra sukurta aktyvi apsauga ateičiais. Kuo mes vyresni, tuo mažiau potencialių priešų turime.

Parengta pagal psycholgies.ru medžiagą

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *