Viktoras Franklis buvo pirmasis, kuris į žmogaus gyvenimo centrą iškėlė prasmės klausimą. Klasikinės psichoanalizės mokyklos tuo metu bandė atrasti žmogaus varomąją jėgą. Z. Freudas kalbėjo apie libido – seksualinę energiją. A. Adleris daug dėmesio skyrė menkavertiškumo įveikai. G. Jungas kalbėjo apie indivuacijos procesą. Tačiau nė vienas psichoterapeutas neakcentavo akivaizdaus fakto, kad žmogus įvairiausiems įvykiams, faktams, santykiams nuolat suteikia savo asmenišką prasmę.

Egzistencinės terapijos centro vadovas Robertas Petronis tvirtina, kad gyvenimo prasmės nematantis žmogus gali būti panašus į sergantį depresija. Jam niekas nekelia pasitenkimo, kad ir kokia veikla užsiimtų, tai atrodo tuščia. V. Franklis tai vadino egzistenciniu vakuumu. Konkrečios prasmės atradimas negali būti logiškai išmąstytas. V. Franklis pabrėžė, kad prasmės jausmas gali būti atrastas arba nutinka. Dėl to kelti klausimą, kokia apskritai yra žmogaus gyvenimo prasmė, yra absurdiška. Tai tas pats, kas klausti, koks apskritai geriausias ėjimas šachmatuose? Visi suvokiame, kad žaidime geriausias ėjimas atsiranda tik konkrečioje situacijoje. Tas pats ir su prasme – ji susijusi su konkrečiu žmogumi ir jo gyvenimo situacija.

Todėl nutinka taip, kad du žmonės, dirbantys absoliučiai tą patį darbą, uždirbantys tiek pat, turintys išoriškai panašią šeimą, jausis visiškai skirtingai. Vienas išgyvens tai kaip prasmingą patirtį, o kitas bus nusivylęs, kad gyvenimas atrodys visiškai tuščias.

Kiek erdvės čia lieka žmogaus apsisprendimui? Ar žmogus gali apsispręsti, kad visur stengsis ieškoti prasmės? R. Petronis tvirtina, kad būtent taip ir yra. Logoterapija yra vadinama psichoterapijos sistema, kuri moko žmogų atrasti prasmę.

Pasak V. Franklio, prasmės jausmas nepriklauso nuo gyvenimo aplinkybių. Paties pasichoterapeuto patirtis iš koncentracijos lagerio – puikus įrodymas. Stebėdamas, kaip elgiasi kaliniai, jis rašė, kad vieni sugyvulėja, o kitus kančia kaip tik kilsteli. Galima sakyti, kad tie, kurie regi gyvenimą kaip misiją ir jaučia jo prasmę, jokiomis sąlygomis nėra palaužiami.

Parengė Ginta Gaivenytė

Roberto Petronio nuotrauka Evgenios Levin

Comments are closed.