Kartais klaidingai manoma, kad filosofija šiais laikais nėra reikalinga ir jos mokytis neverta, nors iš tiesų, yra atvirkščiai. Dabar, kai gyvename informacijos pertekliuje, filosofijos suteiktos ne tik istorinės, kultūrinės žinios, bet ir kiti įgūdžiai yra itin svarbūs. Taigi, kodėl turėtume mokytis filosofijos?

Filosofija moko kalbėti ir rašyti raiškiau

Filosofija pasakoja apie tai, kas yra kalba, apie tai, kas slepiasi už žodžių, kokia jų prasmė ir kilmė. Mokydamiesi filosofijos, neišvengiamai plečiame žodyną ir geriau valdome žodį, mums lengviau sekasi rasti tinkamus terminus tam, ką bandome pasakyti. Filosofija padeda ir kalbėti, ir rašyti sklandžiau. Išmokstame nuosekliai dėstyti mintis, darome mažiau gramatinių klaidų ir mokame geriau paaiškinti tai, ką žinome, kitiems. Tampame geresniais oratoriais, rašytojais, pedagogais, sugebame sklandžiau komunikuoti ir profesinėje, ir asmeninėje plotmėje.

Mokytojo meistriškumas priklauso ne tik nuo disciplinos išmanymo, bet ir pedagoginių gebėjimų, kuriuos sudaro ir nuoseklus aiškinimas, prisitaikymas prie kito žmogaus tempo ir mąstymo struktūros, noras visomis išgalėmis siekti, kad būtum išgirstas ir suprastas. Galiausiai, geras pedagogas skatins mąstymą ir nebijos diskusijų, leis mokiniams ar studentams prieštarauti jų išsakytoms mintims ir kilusia diskusija pasinaudos kaip proga mokyti argumentacijos, pagrįstumo ir gebėjimo klausytis. Šių savybių moko filosofija.

Filosofija moko argumentuoti

Taipogi, filosofija mus verčia nekalbėti tuščiai ir visus savo teiginius paremti svariais argumentais. Turėdami tam tikrą nuomonę ar poziciją, turime aiškiai žinoti, kodėl mes palaikome vieną ar kitą idėją ir savo pasirinkimą argumentuoti, siekti daugiau žinių, plėsti akiratį ir mokėti klausytis, ką sako kiti, aktyviai dalyvauti diskusijose. Filosofija išmoko suvokimo, kad nuomonės nėra lygiavertės ir faktinis pagrindas, pagrįsti argumentai yra itin reikšmingi.

Filosofija padeda suvokti, kad daugybė dalykų nėra savaime suprantami, o ir didelė dalis klausymų neturi galutinio atsakymo. Vis tik mokydamiesi link tiesos skintis kelią, mes atrandame daugybę atsakymų, kurie sukelia dar virtinę abejonių. O tos abejonės atveria tiek daug naujų prasmingų klodų, jog požiūris į pasaulį neišvengiamai tampa itin platus, nebijantis kvestionuoti kultūriškai nusistovėjusių normų ir visada užduoti klausimą kodėl, visur ieškoti pagrindimo ir logikos. O tai skatina kūrybiškumą ir naujų kelių grindimą įvairiose srityse.

Nuotrauka: Tbel Abuseridze / Unsplash

Filosofija moko vertinti turinį

Kaip pažymi pedagogas, mąstytojas Mark Levy, skaitydami itin sudėtingą tekstą, kuriame daugybė liežuvį laužančių terminų, dažniausiai automatiškai galvojame, kad tai itin prasmingas ir intelektualus rašinys, turintis gilią, gal tik mums neįkandamą prasmę. Bet žongliravimas terminais ir ilgomis pastraipomis savaime nepaverčia tam tikro teksto moksliniu ar itin gerai parašytu šedevru. Filosofija moko ieškoti loginių sekų ir, nepaskendus formų įvairovėje, vertinti turinį. Filosofija suteikia įrankį, kritinį mąstymą, kuris padeda dekonstruoti esamus reiškinius, idėjas ir geriau suprasti, kiek prasmės ar bent jau nuoseklumo galime atrasti tam tikruose kūriniuose, šaltiniuose.

Filosofija suteikia įrankį, kritinį mąstymą, kuris padeda dekonstruoti esamus reiškinius, idėjas ir geriau suprasti, kiek prasmės ar bent jau nuoseklumo galime atrasti tam tikruose kūriniuose, šaltiniuose.

Mąstytojas Sokal Hoax kritikavo itin sudėtingai sudėliotus tekstus, kurie demonstruoja akademizmą ir intelektualizmą, nors nebūtinai skleidžia kažkuo prasmingą žinutę ir taip naikina tikrą tiesos siekimą. Jis atliko eksperimentą, parašydamas straipsnį į „Social text“  leidinį, kuris orientuojasi į kultūros lauko studijas ir tirinėja tai, kaip mokslas kinta, priklausomai nuo kultūrinių bei socialinių veiksnių. Jo tekstas buvo sudėtingas, klampus ir prieštaringas, aiškinantis, jog tradicinis gravitacijos suvokimas tėra kapitalistinė konspiracija. Šis straipsnis buvo peržvelgtas šešių profesorių ir publikuotas be didesnių sunkumų. Vien dėl skambių terminų, kaip kad feminizmas, socializmas, hegemonija ar reliatyvizmas, šis straipsnis buvo sutiktas kaip naujas požiūris į mokslą, nors iš tiesų prieštaravo pamatinėms leidinio nuostatoms.

Daug kam gali pasirodyti, kad būtent filosofai ir yra tie, kurie rašo ir nagrinėja kitiems nesuvokiamus veikalus ir kuria intelektualinius vėrinius, kuriais tik patys puošiasi. Bet tai pritaikyti galėtume sofistams ir daliai mąstytojų, bet ne pačiai filosofijai plačiąja prasme. Filosofai, nepavyks paneigti, tikrai dažnai rašo itin sudėtingus tekstus – dalis jų yra vertingi ir turiningi, verti analizių ir išsamaus studijavimo. Filosofijai reikalingas tikslumas, matematiškai apskaičiuoti išsireiškimai ir tinkama, dažnai sunkiai išverčiama, terminija, todėl skaityti nėra visada paprasta. Tai nėra nei blogai, nei gerai, jei tik tai daroma pagrįstai.

Tiesiog pati filosofija kviečia žiūrėti ne tik į pačius terminus, bet ieškoti prasmės, kuri slepiasi už jų. Yra svarbių skirčių, kurios padeda atskirti mokslą nuo pseudomokslo ir tai susiję su turiniu, o ne stilistika ar tinkamai sudėliotais kableliais. Filosofija padeda nepasiduoti formų vilionėms ir nuosekliai analizuoja turinį, padeda atskirti filosofiją nuo jos imitacijų.

Filosofija moko kritiškai mąstyti

Sakydami, jog filosofija moko kritiškai mąstyti, turime omenyje tai, kad  ieškoma pagrįstumo, argumentacijos ir nuoseklumo. Kritinis mąstymas tai gebėjimas atskirti pelus nuo grūdų, turėti pakankamai įgūdžių, kurie leistų atsirinkti ir kvestionuotų tam tikrus reiškinius, keliant klausimus apie jų legitimumą, tikrinant šaltinius ir pačiam mąstant, klausiant, o ne tik vartotojiškai priimant tai, ką kažkas kitas duoda jau apdorojęs. Kadangi gyvename  informacijos sąvartyne, kuriame labai lengva plačiai paskleisti nepatikimus gandus ar melagienas, kritinis mąstymas yra daugiau nei reikalingas.

Kadangi gyvename  informacijos sąvartyne, kuriame labai lengva plačiai paskleisti nepatikimus gandus ar melagienas, kritinis mąstymas yra daugiau nei reikalingas.

Kritinis mąstymas ne tik kritikuoja ir piktinasi, bet užduoda klausimus ir skatina analizuoti. Dabar šiuo terminu piktnaudžiaujama, manant, kad kritiškai mąstantis žmogus negali niekuo pasitikėti ir paruošia dirvą konspiracinėms teorijoms, kurios dažniausiai prieštarauja kritinio mąstymo logikai, kuri ieško pagrįstumo. Kritiškai mąstantis žmogus klausinėja, domisi ir ieško pagrįstos informacijos, aiškiai susidėliodamas pagrįstumo kriterijus, o ne tik atmeta vienų skleidžiamą informaciją ir ją pakeičia kita dėl asmeninio patogumo ar mados. Kritinio mąstymo nederėtų atskirti nuo gebėjimo analizuoti, pagrįsti ir argumentuoti, bet tai irgi priklauso nuo to, ko ir moko filosofija, terminų apsibrėžimo.

Nuotrauka: Carl Cervantes (Unsplash)

Filosofija moko spręsti problemas

Kaip jau minėta, filosofija moko argumentuoti ir ieškoti loginių sekų, nuosekliai analizuoti įvykį, reiškinį ar problemą. Mes patys kasdien susiduriame su aibe smulkesnių ir rimtesnių problemų bei iššūkių, kuriuos įveikti nėra taip jau paprasta. Dažnu atveju negalime patenkinti visų savo ar aplinkos poreikių vienu metu ir turime rinktis, o filosofija gali suteikti naudingų įrankių, kurie padėtų analizuoti situaciją, kelti klausimus apie tai, ką pasirinkti ir pagal kokius kriterijus būtų teisinga ar reikalinga. Turėdami analitinių gebėjimų, sugebame įveikti itin suktus gyvenimiškus rebusus ir profesines problemas.

Filosofija moko suprasti save ir kitus

Filosofija apima ir moralines dilemas, etiką. Keliami klausimai, susiję su žmonių tarpusavio santykiais, socialiniu teisingumu. Nagrinėdami šias filosofines šakas, atkreipiame dėmesį ir į problemas, su kuriomis patys nesusidūrėme arba apie kurias nebuvome susimąstę. Besigilindami į socialines problemas, pasitelkiant filosofiją, pamatome jas plačiau, analizuojame detaliau. Politikas, mokytojas, socialinis darbuotojas, sociologas ar žurnalistas privalo mokytis filosofiją būtent dėl jos platumo ir skatinimo mąstyti, kelti klausimus ir spręsti problemas, gilinantis į jų pamatą, o ne tik maskuojant jau matomus įtrūkius.

Filosofija moko nebijoti klausimų

Mes įpratę siekti aiškumo net ir tais atvejais, kai jis tėra iliuzinis. Kartais gali pasirodyti, kad verčiau rinktis trumpą, lengvai nuspėjamą kelia negu leistis į kelionę, kurioje pilna nežinios ir klausimų. Filosofija moko, kad svarbūs ne tik atsakymai, bet ir patys klausimai. Ir kad klausti verta net ir tada, kai atsakymo gauti negalime. Verta kvestionuoti ir ginčytis dėl to, kas nėra empiriškai pamatuojama ar išlukštenama it matematinė lygtis. Verta ieškoti ir pakeliui atrasti visai kitokius atsakymus į visai kitokius klausimus nei galėjai tikėtis. Kiekviena analizė, nepaisant jos finišo, padeda geriau pažintį šį pasaulį ir giliau susipažinti su tam tikrais reiškiniais ar problemomis. Susipažinę su filosofija, nustojame bijoti klausimų ir pradedame juos vertinti. Juk pačia filosofiją gimdo abejonė.

Dominyka Navickaitė

 

 

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *