1990 metų gruodžio 22 d. įsteigta Lietuvos politinių kalinių sąjunga – visuomeninė organizacija, 1991-1995 metų laikotarpiu veikusi ir kaip politinė organizacija.

Kilus tautiniam Atgimimui, buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai bei Sibiro tremtiniai apsijungė bendrai veiklai. Pradžioje tai buvo Kaune 1988 metų vasarą įkurtas „Tremtinio“ klubas. Vienas pirmųjų klubo darbų – spalio 29 d. suorganizuotas pirmasis tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas. Nuo to laiko įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose ėmė steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai. Taip pat pradėtas leisti savaitraštis „Tremtinys“. O 1991 m. pradėtas leisti istorijos žurnalas „Laisvės kovų archyvas“.

Šio klubo nariai aktyviai prisidėjo prie Atgimimo veiklos, taip pat rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimo. Iki 1990 metų kovo 11 dienos į šią sąjungą buvo susibūrę apie 76 tūkstančiai žmonių, organizacija turėjo 58 skyrius visoje Lietuvoje. Daugelis skyrių ilgainiui įkūrė savo chorą ar ansamblį, ne vienas prisidėjo įrengiant tremties ir rezistencijos muziejų ar ekspoziciją savo mieste ar gyvenvietėje.

1990 metų pabaigoje klubas tapo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Pirmuoju jos vadovu išrinktas politinis kalinys, Kovo 11-osios akto signataras Balys Gajauskas. 1994 metais ši sąjunga dalyvavo rinkimuose į Seimą, miestų ir rajonų savivaldybių tarybas.

Nors buvusių politinių kalinių bei tremtinių gretos smarkiai mažėja, tačiau sąjunga savo veiklą vykdo iki šiol – leidžia žurnalą, rengia sambūrius bei suvažiavimus. 2018 metais iškilmingai paminėtas „Tremtinio“ klubo, davusio pradžią ir pačiai Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, trisdešimtmetis.

Nuotraukos šaltinis https://www.lpkts.lt/

Comments are closed.