Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1778 m. sausio 10 d. mirė Karolis Linėjus (Carolus Linnaeus), XVIII a. švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas.
Jis gimė 1707 m. gegužės 23 d. Pietų Švedijoje, liuteronų pastoriaus šeimoje. Karolis buvo pirmagimis daugiavaikėje šeimoje. Tėvas tikėjosi, kad vyriausiasis sūnus žengs jo pėdomis, tačiau vaiko nedomino senosios kalbos ar teologija, bet tik augalai ir dar – matematika. Beje, mokyklos vadovybė nusprendė, kad Karolis turi specialių poreikių ir geriau nesikankintų su mokslais, bet imtųsi kokio nors amato, tačiau įsikišo gydytojas, kuris mokykloje dėstė biologiją ir matė, kad vaikas itin gabus kai kuriose srityse. Gydytojas sutiko asmeniškai imtis berniuko ugdymo ir ruošti jį būti gydytoju. Tiesa, tėvai nebuvo tuo patenkinti, nes anuometinėje Švedijoje kur kas lengviau buvo atrasti darbą dvasininkui nei medikui.
Karolis mokėsi Lundo, paskui Upsalos universitetuose. Pirmasis jo traktatas buvo apie augalų dauginimosi ypatumus. Linėjus taip pat nuosekliai gynė poziciją, kad žmogus – tai gyvūnas, kurio organizmas veikia kaip mechanizmas, kur kiekviena dalis atlieka savo funkciją. Jis buvo Aristotelio tipo mokslininkas, kuriam svarbiausia klasifikacijos, jis stengėsi atrasti kiekvienam augalui ir gyvūnui tik jam skirtą vietą bendrojoje gamtos sistemoje.
Baigęs mokslus Karolis Linėjus vienas iškeliavo į pirmąją ekspediciją Laplandijoje, kur rinko augalų sėklas, žiedus, darė tyrimus. Pėsčiomis jis nuėjo tūkstančius kilometrų ir parsivežė turtingą botanikos pavyzdžių kolekciją.
1735 m. Linėjus keliavo į Olandiją, kur siekė baigti medicinos studijas ir tapti kvalifikuotu gydytoju. Būtent šioje valstybėje jis paskelbė svarbiausius savo veikalus.
1738 m. kvalifikuotas gydytojas ir perspektyvus mokslininkas grįžo į Tėvynę. Čia netrukus tapo Karališkuoju botaniku, gavo iš valstybės subsidiją ir už tai turėjo dėstyti paskaitas apie biologiją, mineralus. Jis aktyviai dalyvavo kuriant Švedijos mokslo akademiją, gavo leidimą daryti skrodimus ir daryti anatominius tyrimus. Penktajame dešimtmetyje Linėjaus mokiniai rengė įvairias mokslines ekspedicijas, nukaldintas net terminas „Linėjaus apaštalai“.
Mirė Karolis Linėjus Upsaloje, kur gyveno kaip vienas garbingiausių miestelėnų, buvo jau sulaukęs tarptautinės šlovės.
Mokslininkas paliko itin turtingą augalų kolekciją, neturinčią analogo visoje Švedijoje.
Kuo svarbus Linėjus mokslo istorijai? Didžiausias jo indėlis – sukurtos įvairios klasifikacijos tiek botanikoje, tiek zoologijoje. Jis labiausiai prie mokslo pažangos prisidėjo kaip sistemintojas ir kruopštus mokslinės medžiagos rinkėjas. Suskirstė visus augalus į 24, o gyvūnus į 6 klases. Žmogų priskyrė žinduolių klasei. Svarbiausiu augalų klasifikacijos požymiu laikė žiedą.
Svarbiausiu mokslininko veikalu laikoma 1735 m. pasirodžiusi knyga „Gamtos sistema“.
Beje, Linėjus laikėsi tvirtos pozicijos, priešingos evoliucionizmui, kad visa gyvūnija ir augalija nesikeičia nuo Pasaulio sukūrimo dienos. Tiksliau, vyksta pokyčiai rūšių viduje, bet jie neesminiai – pats rūšių skaičius, įvairovė istorijoje nekinta.
„Peržengti Rubikoną“
Mūsų laikais „Peržengti Rubikoną“ yra populiari idioma, reiškianti pereiti ribą, nuo kurios nebegrįžtama. Žengti žingsnį, kurio paskui nebegalima bus paprastai žengi atgal.
Šio posakio štakos nutolusios daugiau nei du tūkstančius metų. Galijos valdytojas Julijus Cezaris 49 m. pr. Kr. Su savo legionais peržengė upę Šiaurės Italijoje, kuri anuomet skyrė Romą nuo jos provincijos Galijos. Cezariui Senatas buvo aiškiai uždraudęs savo karius įvesti į Romos teritoriją. Pereidamas Rubikoną Cezaris viešai sulaužė ši draudimą ir pradėjo pilietinį karą.
Pasak istorinės legendos, prieš duodamas įsakymą kariams keltis per Rubikoną, Cezaris garsiai ištarė: „Burtas mestas“. Tiesa, yra dar ir kita legenda, kad tuo metu, kai Cezaris dar ebjojo, ar verta rizikuoti, kitoje pusėje upės pasirodė milžiniškas trimitinkas ir trimito garsais ragino Cezarį ryžtis kovai. 45 m. per. m. e. Cezaris galutinai nugalėjo Pompėjų ir tapo Romos imperatoriumi.
Vėliau, kai Romos miesto teritorija buvo išplėsta, Rubikono upė prarado svarbą. Laikui bėgant upės vaga ne kartą keitėsi, buvo tiesinama, keitėsi pavadinimai, be to šalia lygiagrečiai teka ir daugiau upių, todėl dabar negalima tiksliai pasakyti kur ir kokią upę peržengė Cezaris.
TRUMPAI:
1839 sausio 10 d. pirmą kartą iš Indijos į Angliją atgabenta arbata;
1863 sausio 10 d. Londone tarp Padingtono ir Faringdono pradėjo veikti pirmoji požeminio metropoliteno linija;
1912 sausio 10 d. Niujorke debiutavo pirmasis pasaulyje laivas ant oro pagalvės;
1920 sausio 10 d. įsigaliojo Versalio taikos sutartis, užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą;
1920 sausio 10 d. pradėjo veikti Tautų Sąjunga – dabartinės JTO pirmtakė;
1942 sausio 10 d. gimė Rimantas Šavelis, rašytojas prozininkas, dramaturgas, Lietuvos visuomenės veikėjas;
1990 sausio 10 d. Lietuvoje lankėsi TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas;
