Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.

1569  m. sausio 11 dieną Londone, šv. Pauliaus katedroje įvyko pirmoji nacionalinė loterija Didžiojoje Britanijoje. Buvo traukiami laimingieji bilietai, o gautos lėšos buvo panaudotos uostų įtvirtinimams ir kitoms visuomeninėms reikmėms.

Trumpai prisiminkime loterijų atsiradimo ir jų išplitimo istoriją.

Loterijos – oficialios valdžios įteisintas būdas lošti – yra labai senas išradimas. Panašumų į loterijas galima atrasti Senovės Graikijos mitologiniuose pasakojimuose: kariai iš eilės traukdavo akmenukus iš auksinio šalmo, kad atsirinktų vieną laimingąjį, kuris galės dalyvauti dvikovoje su Dzeusu. Taip pat Senojo Testamento skaičių knygoje pasakojama, jog Dievas įsakė Mozei burtų keliu paskirstyti, kas kokią žemės valdą prie Jordano upės valdys.

Loterijos buvo organizuojamos tiek Kinijoje, tiek Romoje. Pirmajame amžiuje prieš Kristų Kinijoje buvo organizuojamos loterijos, panašios į žaidimą keno, o gautos lėšos buvo skirtos finansuoti Didžiosios kinų sienos statybą. Taip pat istorikai teigia, kad Romoje loterijas organizuodavo Julijus Cezaris.

Loterijos Europoje išpopuliarėjo XV-XVII amžiais. Yra užrašytas pasakojimas apie flamandų tapytojo Jano van Eiko našlės organizuotą loteriją Briugės mieste. Dalyvauti joje ir pretenduoti į piniginį prizą galėjo kiekvienas, kuris įsigijo loterijos bilietą. Gautas pelnas buvo skirtas skurstantiems Briugės vaikams.

XV a. antroje pusėje loterijos Belgijoje tapo įprastas dalykas. Jos buvo pasitelkiamos, statant koplyčias, prieglaudas, kasant kanalus. Teigiama, kad pats žodis „loterija“ gimė Genujoje. Čia XV amžiuje į vietinę Tarybą buvo renkami devyniasdešimt žmonių, o paskui buvo daroma atranka, nes galiausiai likdavo tik penki. Idant būtų išvengta subjektyvumo, atranka vyko burtų keliu. Taigi sprendimo teisė buvo perduota Likimui (itališkai – Lotto).

XVI a. pirmojoje pusėje Prancūzijos karalius Pranciškus I paskelbė įsaką, kad turi būti organizuojamos loterijos, nes taip tikėjosi pataisyti valstybės iždo reikalus. Tuo metu loterijos ratai tapo dažnu reginiu įvairiuose Europos miestuose. Iš jų kiekvienas norintis traukdavo bilietą.

1530 m. daug triukšmo sukėlė Italijoje vykdyta „De Lotto de Firenze“. Čia buvo galima laimėti piniginius prizus ir todėl sulaukė didelio populiarumo.

Anglijoje loterijų atsiradimas siejamas su ryškia asmenybe – karaliene Elžbieta I. Pirmoji loterija įvyko Londone, šv. Pauliaus katedroje, jai tik ką įžengus į sostą. Karalystė buvo susidūrusi su rimtais ekonominiais sunkumais, kentė nuo ekonominės blokados. Karalienės aplinka buvo įsitikinusi, kad situaciją galėtų pagerinti tik monarchės santuoka su kuriuo nors įtakingu Europos valdovu, tačiau Elžbieta griežtai atsisakė tokio politinio manevro ir pasiūlė kitą būdą finansinei situacijai pagerinti. Ji surengė loteriją.

Tenka pripažinti, kad idėja sunokino norimus vaisius. Buvo parduota net keturiasdešimt tūkstančių loterijos bilietų, o laimėti buvo galima tiek piniginius prizus, tiek prašmatnų gobeleną ar aukso dirbinius. Surinktos lėšos buvo panaudotos remonto darbams jūros uostose. Nuo to laiko iki pat 1825 metų loterijos Anglijoje buvo reguliarios. Vėliau joms pasipriešino Parlamentas.

Beje, žymusis Britanijos muziejus yra pastatytas už pinigus, gautus iš loterijų..

1726 m. Olandijoje pirmą kartą buvo surengta loterija, kurioje buvo traukiami laimingi skaičiai. Tai buvo nauja ir labai greitai tapo madinga. Beje, dabartinių loterijų Nyderlanduose organizatoriai tvirtina, kad jie išlaiko tęstinumą su XVIII a. pirmos pusės loterijomis.

Gana vėlai loterijos atkeliavo į Ispaniją. Jų iniciatorius buvo Ispanijos karalius Karolis III, kuris pats dalyvavo loterijoje Neapolyje ir nusprendė, kad reikia jas rengti ir jo valdomoje valstybėje. Pirma loterija įvyko 1763 m.

One Comment