1989 m. sausio 23 d. po pasaulį pasklido liūdna žinia, kad savo gimtajame Figuereso mieste mirė didis dailininkas Salvadoras Dali. Pasaulį jis buvo išvydęs prieš aštuoniasdešimt penkerius metus pakankamai turtingoje vietos notaro šeimoje. Visą gyvenimą pabrėžė, kad yra ne ispanas, bet katalonas.

Nuo pat mažų dienų buvo labai išdykęs, nevaldomas, norėdamas patenkinti savo kaprizus, griebdavosi įvairiausių manipuliacijų. Tuo pat metu turėjo įvairiausių fobijų ir neurozių. Pavyzdžiui, paniškai bijojo žiogų. Sunkiai sutarė su bendraamžiais, kurie greitai įprato, kaip gali nugalėti Salvadorą – užmesdami jam už apykaklės žiogą.

Dar būdamas dešimties, pradėjo tapyti aliejiniais dažais ir aplinkiniai įvertino jo talentą. Gyvenimas pagerėjo, kai Salvadoras pradėjo lankyti dailės mokyklą. Vaikinas apsilankė keliose dailės parodose ir vis labiau pradėjo žavėtis menu. Nusprendė eksperimentuoti ir išbandė skirtingus dailės stilius. Tėvas, matydamas, kad sūnus pagaliau bent kuo domisi, apmokėjo jo studijas Madrido akademijoje.

Madridas tiesiog pribloškė jaunuolį, Čia jis atrado miesto šurmulį ir draugus, kurių labai iki tol trūko. Susidraugavo su poetu Federiku Garsija Lorka, būsimu režisieriumi Lujisu Bunueliu. Visa kas kita buvo Akademija, kuri erzino Salvadorą schematišku ir tradiciniu studijų procesu. Joje jis ištvėrė vos porą metų. Teko grįžti namo, kur iš karto buvo suimtas, nes valdžiai pasirodė įtartinos jo politinės idėjos. Įkalintas buvo neilgai, bet paskui dar kurį laiką elgėsi iššaukiančiai: skelbė anarchistines idėjas, užsiaugino ilgus plaukus.

Tiesa, po kurio laiko jis nusprendė, jog visą maišto energiją vertėtų nukreipti į meną. Labai greitai jis tapo Katalonijos įžymybe. Tada nusprendė aplankyti Paryžių, kur susitiko Pablo Pikasą, Paskui keliavo į Olandiją pas vieną iš savo autoritetgų Janą Vermejerį. Grėžęs paskelbė manifestą, jog visas Katalonijos menas yra atgyvena ir reikia modernios revoliucijos jame.

 

Trečiame dešimtmetyje Salvadoras Dali vis labiau linko į siurealizmą. Jis sėkmingai debiutavo Paryžiaus meno pasaulyje, tačiau tuo pat metu labai susipyko su tėvu, kuris jį ilgai finansiškai rėmė. Tėvas net pareiškia, jog atsižada tokio sūnaus. Salvadoro atsakas buvo nusiskusti galvą ir pradėti naują gyvenimą Paryžiuje su ištikima kompanione Gala, kuri gerokai vėliau tapo ir oficialia jo žmona.

Dali tapo ryškiausiu siurealizmo atstovu ir teigė, kad jo meno tikslas – trikdyti žmones ir diskredituoti tikrovėje rfegimą pasaulį. Jis savo stilių pavadino „paranojišką kritika“. Tiesa, ilgainiui jo santykiai su kitais siurealistais pašlijo. Plačiai pagarsėjo Dali atsakas kolegoms siurealistams: „Siurealizmas – tai aš“.

Kai naciai užėmė Prancūziją, Salvadoras su Gala pasitraukė į JAV, kur jie gyveno iki  1948 m. Čia sukūrė svarbių kūrinių, parašė savo autobiografiją.

Dailininką labai sukrėtė atominės bombos panaudojimas ir jis pradėjo gilintis į atominę fiziką. Penktajame dešimtmetyje jis taip pat ėmėsi religinių temų. Kalbant apie Salvadorą Dali, negalima apsiriboti vien dailės tema. Svarbus jo bendradarbiavimas su Lujisu Bunueliu, kaip režisieriumi.  Taip pat Dali garsėjo taikliomis, ironiškomis citatomis, kurios tuoj pat pasklisdavo po visą pasaulį. Taip pat menininkų pasaulį, kuris buvo tradiciškai linkęs į politinę kairę, glumino Dali politinės pažiūros, prielankumas Katalikų Bažnyčiai ir panieka socialistiniam judėjimui.

Dali kūryba labai įvairi ir permaininga. Pavyzdžiui, vienu iš vėlyvojo jo kūrybos etapo šedevru tapo „Tuno žvejyba“. Čia jau siurealizmas dera su popartu ir kitomis srovėmis. Pats Dali labai vertino šį kūrinį ir kūrė net dvejus metus.

„Tuno žvejyba“ labai skiriasi nuo ankstyvenių Dali darbų, tokių, kaip „Ištirpęs laikas“, kuris buvo sukurtas dar 1931 m.

Po Hirosimos bombardavimo Dali vis labiau linko į savitą misticizmą. Tai perteikia jo “Sferų Galatėja”, sukurta  1952 m.

Na, ir vienas labiausiai netikėtų jo kūrinių – ledinuko Chupa Chups logotipas.

Po Galos mirties jis susirgo sunkia depresija. Paskui buvo paralyžiuotas ir dar pateko į gaisrą. Mirė nuo širdies nepakankamumo, sulaukęs garbaus amžiaus.

 

Comments are closed.