Prieš 150 metų gimė Andrievas Niedra

 1871 m. vasario 8 d. Daukšanuose, netoli Gulbenės (Tirzos vls., Valkos aps., Vidžemėje), gimė Andrievas Niedra, evangelikų liuteronų kunigas, mokytojas, Latvijos visuomenės, kultūros ir politikos veikėjas, spaudos bendradarbis, rašytojas.

Kunigas Andrievas Niedra su žmona ir sūnaus Andrievo Niedros šeima Rytprūsiuose

Andrievas Niedra (Andrievs Niedra, Andreews Needra) gimė stambių ūkininkų Karlio ir Anos Niedrų šeimoje, kurioje augo su dviem broliais ir dviem seserimis. Pradžios mokyklą Andrievas Niedra 1877 m. pradėjo lankyti Tirzoje, 1885–1886 m. mokslus tęsė Vecpiebalgos parapijinėje mokykloje. 1887 m. įstojo į Rygos miesto vokiečių gimnaziją, 1890 m. perėjo į Rygos gubernijos gimnaziją, o abitūros diplomą įgijo 1891 m. Mintaujos gimnazijoje. Dar mokyklos suole pradėjo spausdinti eilėraščius, kai kurie jų taps populiariomis dainomis. Vėliau savo grožine kūryba Andrievas Niedra įsirašys į Latvijos literatūros istoriją.

1891 m. Andrievas Niedra įstotojo į Dorpato (Tartu) universiteto Teologijos fakultetą, studijas su pertraukomis tęsė iki 1899 m., kurį laiką priklausė nuo 1870 m. universitete veikusiai studentiškai korporacijai „Lettonia“. 1893–1895 m. dirbo privačiu mokytoju grafo Oskaro Grotuso (Karl Ernst Oscar Wilhelm von Grotthuss, 1831–1920) dvare Puzeniekuose, netoli Ventspilio.

Grįžęs tęsti studijų, 1897 m. Andrievas Niedra vedė Tirzos dvaro savininko fon Ceirmerno globotinę Emiliją Kristinę Bankovską (1872–1945), šeima susilauks dukters Anos (1899–1928) ir keturių sūnų – Karlio (1898–1966), Andrėjo (1901–1987), Alnio (1903–1945) ir Andrievo (1905–1945).

Kunigas Andrievas Niedra jaunystėje

Baigęs universitetą, Andrievas Niedra 1899 m. įsidarbino Rygoje leistame mokslo ir literatūros mėnesiniame žurnale „Austrums“, tų pačių metų rudenį pradėjo tarnauti Kuoknesės evangelikų liuteronų parapijos kunigo padėjėju. 1900 m. susirgęs plaučių džiova, apie dvejus metus gydėsi Davose, Šveicarijoje. 1902 m. grįžo į Kuoknesę, dirbo laikraščio „Pēterburgas Avīzes“ literatūros skyriaus vedėju, vėliau persikraustė į Vecpiebalgą, o nuo 1903 m. apsigyveno Cėsiuose, čia įkūrė spaustuvę, kurioje spausdino prieš 1905-ųjų revoliuciją nukreiptus leidinius, 1904–1906 m. leido ir redagavo mėnesinį žurnalą „Austrums“. 1905 m. lapkritį dalyvavo Rygoje surengtame pirmajame Latvijos mokytojų suvažiavime.

1906 m. lapkričio 18 d. Andrievas Niedra buvo ordinuotas kunigu. Iš pradžių tarnavo Matyšų evangelikų liuteronų parapijoje, šiaurės Latvijoje, o nuo 1908 iki 1918 m. – Kalsnavos ir Vietalvos parapijose, garsėjo savo pamokslais. 1917 m. kunigas Andrievas Niedra įsitraukė į Latvijos ūkininkų sąjungos veiklą, liepos mėnesį buvo išrinktas į jos prezidiumą, palaikydamas smulkiuosius ūkininkus pasisakė prieš partijos pirmininko Karlio Ulmanio politiką.

1917 m. gruodį kunigas Andrievas Niedra buvo suimtas Kalsnavos revoliucinio komiteto ir 1918 m. sausio 15 d. stojo prieš Cėsių revoliucinį tribunolą, apkaltintas ginkluoto sukilimo rengimu. Laiduojant keturiems asmenims, iki kito posėdžio Andrievas Niedra buvo paleistas už užstatą, tačiau po mėnesio bolševikai, paėmę jį įkaitu, pamėgino traukiniu išvežti į Rusiją. Pakeliui Estijoje kunigui Andrievui Niedrai pavyko pabėgti. Netrukus grįžo namo į vokiečių užimtą Kalsnavą, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje.

1919 m. pradžioje prie Kalsnavos vėl artėjant bolševikams, kunigui Andrievui Niedrai su šeima teko palikti namus ir trauktis į vokiečių kontroliuojamą vakarinę Latvijos dalį. Trokšdamas kuo greičiau išvaduoti Latviją nuo bolševikų, Andrievas Niedra 1919 m. gegužės 10 d. sutiko tapti Baltijos landesverui remiant Liepojoje suformuotos Latvijos provokiškos vyriausybės vadovu. Baltijos landesverui birželio 22 d. prie Cėsių patyrus pralaimėjimą jungtinei latvių ir estų kariuomenei, Andrievas Niedra birželio 26 d. atsistatydino ir birželio 29 d. pasitraukė į Klaipėdos kraštą. Iš ten neilgai trukus persikraustė į Lenkijos okupuotą Vilnių.

1919–1924 m. Andrievas Niedra buvo Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kunigas. 1922-1923 m. dalyvavo Varšuvos sinodo veikloje, palaikė vokiečių sinodalų reikalavimus, kritikavo nuo carinės Rusijos laikų užsilikusią bažnytinę struktūrą ir jos negebėjimą deramai atstovauti liuteronams bendraujant su Lenkijos valdžia. Beje, kunigaudamas Vilniuje, Andrievas Niedra paskatino kunigo keliu pasukti vilnietį evangeliką reformatą Povilą Dilį (1905–1995), būsimąjį Išeivijos lietuvių evangelikų reformatų bažnyčios generalinį superintendentą Čikagoje, JAV.

Kunigo Andrievo Niedros kapas Miško kapinėse Rygoje

1924 m. gegužę kunigas Andrievas Niedra grįžo į Latviją. Čia buvo suimtas, apkaltinus Tėvynės išdavimu. Rugsėjo 18-23 d. Rygoje įvyko jo teismas dėl dalyvavimo verčiant laikinąją Karlio Ulmanio vyriausybę ir neteisėtos veiklos Latvijos Nepriklausomybės karo metu. Teismas Andrievą Niedrą nuteisė šešerius metus kalėti. Nepraėjus dvejiems metams, Latvijos prezidentas Janis Čakstė suteikė Andrievui Niedrai amnestiją su sąlyga, kad šis išvyks iš Latvijos.

1926 m. kunigas Andrievas Niedra įsikūrė Rytų Prūsijoje, 1926–1927  m. kunigavo Susimilkių evangelikų liuteronų parapijoje, vėliau kunigavo ir mokytojavo Altštate prie Christburgo. 1930 m. atsisakė Latvijos pilietybės.

Antrojo pasaulinio karo metais, 1942 m. balandį, kunigas Andrievas Niedra sugrįžo į Rygą. Tų pačių metų rugsėjo 25 d. čia ir mirė, būdamas septyniasdešimt vienų. Spalio 1 d. buvo palaidotas Rygoje Miško (Meža) kapinėse.

One Comment

  1. Tesiilsi šviesuolis Dieviškoje ramybėje. Dekinga už pateikiamą informaciją ir galimybę pažinti istoriją.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *