Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.

1900 m. gimė žymiausias siurrealistinio kino režisierius Luisas Bunuelis.

Būsimas režisierius, kurį savu laiko taip pat ir meksikiečiai bei prancūzai, gimė Ispanijoje, Aragono regione. Užaugo tuo metu įprastoje daugiavaikėje katalikiškoje šeimoje. Mokėsi jėzuitų gimnazijoje, kur prasidėjo jo maištas prieš religiją, o gal tik prieš tuos ugdymo metodus, kuriuos jėzuitai vadino krikščioniškais. Šiaip ne taip pabaigęs gimnaziją Luisas Bunuelis nelabai žinojo, ko imtis. Didelę įtaką padarė tai, ką susitiko ir susidraugavo su Salvadoru Dali ir Frederiku Garsija Lorka. Per juos susižavėjo kinematografu, tad nusprendė važiuoti į Paryžių gilintis į kinematografiją. Paradoksalu, bet į Paryžių išvažiavo praktiškai nieko nenutuokdamas apie tai, kaip kuriami kino filmai.

Nepaisant to, jau po kelių metų L. Bunuelis debiutavo kine, kartu su S. Dali sukurdamas siurrealistinį šešiolikos minučių filmą „Andalūzijos šuo“. Šis filmas, kaip ir po kurio laiko vėl kartu su S. Dali sukurtas „Aukso amžius“, iki šiol vertinami kaip siurrealizmo klasika.

Ispanijos pilietiniame kare L. Bunuelis palaikė „kairiuosius“ ir po to, kai generolas Frankas laimėjo, turėjo pasitraukti į JAV. Bandė Holivude kurti ispaniškų filmų perdirbinius. Tačiau netrukus išvyko į Meksiką. 1949 m. tapo šios šalies piliečiu ir savo filmus kūrė čia.

Praktiškai visos jo kino juostos sulaukdavo prieštaringų vertinimų. Jis sąmoningai rinkosi kelią šokiruoti. Septintajame dešimtmetyje pervažiavo į Prancūziją ir čia sukūrė garsiausius filmus. Tokius, kaip „Kuklus buržuazijos žavesys“, „Dienos gražuolė“ ar „Paslėptas aistros objektas“. Tiesa, jau Meksikoje sukurta režisieriaus kino juosta „Nazarinas“ pelnė „Auksinę palmės šakelę“.

L. Bunuelis vertinamas, kaip vienas iš siurrealistinio kino pradininkų. Nuolatinė jo kino filmų tema – XX amžiaus visuomenės kritika. Erzindamas Bažnyčią, kurios atstovai neretai kritikavo jo filmus už smurtą ar atviras erotines scenas, Bunuelis viešai pabrėždavo, kad yra ateistas. Kita vertus, savo bičiuliams yra sakęs, kad per visą gyvenimą tęsiasi jo sudėtingas pokalbis su Dievu ir visai nežinia, kuo jis baigsis.

1945 m. mirė teisininkas Mykolas Romeris.

Teisininkas ir drąsus Lietuvos patriotas Mykolas Romeris gimė 1880 m. gegužės 7 d. Bagdoniškio dvare. Šis dvaras buvo ne tik vieta, kur jis praleido vaikystę, džiaugėsi bendryste su savo šeima, gavo išsilavinimo pradmenis. Pasak M. Romerio, Bagdoniškės jam visada buvo „magnetas“, kuris traukia, kur bebūtum. Labai baugu buvo palikti gimtinę ir keltis į Peterburgą. Tačiau tai buvo itin svarbi kelionė. Būdamas turtingų ir tvirtas pozicijas visuomenėje turinčių tėvų vaikas, M. Romeris turėjo galimybę mokytis prestižinėje Peterburgo imperatoriškoje teisės mokykloje. Tai buvo elitinė švietimo įstaiga, kurios baigimas garantavo užtikrintą karjerą bet kurioje Rusijos imperijos vietoje. Tačiau M. Romeris nepasitenkino Peterburge įgytomis žiniomis ir tęsė mokslus Lenkijoje bei Prancūzijoje.

1905 m. baigęs studijas apsigyveno Vilniuje ir įsijungė į aktyvią visuomeninę ir publicistinę veiklą. Reikšmingiausi šio laikotarpio darbai buvo demokratinės pakraipos dienraščio „Gazeta Wilenska“, propagavusio tautų bendradarbiavimą ir kėlusio Lietuvos lenkų dalyvavimo lietuvių nacionaliniame judėjime klausimą, 1906 m. sukūrimas, taip pat autoritetingas veikalas lenkų kalba „Lietuva. Tautinio atgimimo studija“, kuris tapo pirmąja moksline studija lietuvių tautinio atgimimo istorijos klausimu.

Nuo 1911 metų iki pat gyvenimo pabaigos M. Romeris pedantiškai ir išsamiai rašė dienoraštį, norėjo užfiksuoti svarbiausius tos epochos įvykius. Šie dienoraščiai šiandien ne tik labai domina istorikus, bet ir yra įtraukiantis skaitinys kiekvienam, kam rūpi Lietuvos istorija XX amžiuje. Tiesa, derėtų atsižvelgti, kad visi M. Romerio dienoraščiai sudaro keturiasdešimt didžiulių tomų.

M. Romeris buvo paskirtas apygardos teismo, o netrukus Vyriausiojo tribunolo teisėju. 1928 m. paskirtas valstybės tarybos nariu, kurioje dirbo iki 1933 m.

1932 m. jam buvo patikėtos Lietuvos tautinio teisėjo pareigos Hagos tarptautiniame teisingumo tribunole, šiam nagrinėjant bylą dėl Klaipėdos krašto Statuto interpretavimo. Tą bylą Lietuva laimėjo. Byla turėjo didelį tarptautinį atgarsį, sutvirtinusį Lietuvos suverenitetą Klaipėdos kraštui.

Taip pat labai reikšmingas buvo M. Romerio pedagoginis darbas, rengiant naujas teisininkų kartas. Net tris kartus buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Nuo 1940 m iki pat mirties 1945 m. dėstė Vilniaus universitete.

Iki šiol M. Romeris yra vertinamas, kaip didžiausias visų laikų konstitucinės teisės specialistas Lietuvoje, iškiliausias teisės dėstytojas,

1953 m. gimė Romas Kalanta.

Iki 1972 m. gegužės 14 d., kai Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, Romas Kalanta apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai“, susidegino, šis jaunuolis buvo žinomas tik siauram draugų ir artimųjų ratui. Kad ir kaip stengėsi sovietinė valdžia įtikinti visus, kad tai tik bepročio chuliganizmas, Romo auka pakeitė Lietuvą, o jo laidotuvės tapo didžiausia nuo partizanų laikų pasipriešinimo režimui akcija.

Romo biografija trumputė. Gimė Alytuje, kai jam buvo dešimt, tėvai pervažiavo į Kauną. Čia jis mokėsi Kauno 18-oje vidurinėje, bet jos nebaigė. Vargu, ar tai ką nors sako apie jo gabumus. Tai buvo maišto laikotarpis ir Romas daugiau laiko praleido ne pamokose, bet brazdindamas gitara ar, kartu su bičiuliais, bandydamas gauti kokios nors vakarietiškos muzikos. Auginosi ilgus plaukus, tačiau taip ir liko neaišku, kiek tai susiję su hipių judėjimu. Po to, kai vidurinėje mokykloje susikirto per egzaminus, mokėsi vakarinėje mokykloje ir bandė uždirbti pragyvenimui „Audėjo“ gamykloje.

Paskui atėjo 1972-ieji. Ypatingi Lietuvos istorijai metai. Pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, ir savo aukai ryžosi Romas. Pasipriešinimas režimui, aprimęs po pokario partizanų judėjimo sutriuškinimo, atgimė iš naujo.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *