Kunigas ir pedagogas Gustavas Vagneris
1986 m. kovo 12 d. Celėje (Žemutinėje Saksonijoje, Vakarų Vokietijoje) mirė dr. Gustavas Vagneris, iš Lietuvos kilęs evangelikų liuteronų kunigas, mokytojas, spaudos bendradarbis.
Gustavas Hermanas Vagneris (Gustav Hermann Wagner) gimė 1907 m. rugsėjo 2 d. Mickuose (Griškabūdžio vls., Šakių aps.) gausioje stambaus ūkininko Juliaus ir Adelinos (g. Schütz) Vagnerių šeimoje. Su tėvais lankė Juozo Švarco surinkimą, kuriam priklausė daugelis apylinkės ūkininkų. Konfirmuotas Šakių evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Pradžios mokyklą Gustavas Vagneris lankė gimtuosiuose Mickuose, paskui mokėsi Vorupėnuose, Pilkalnio apskrityje, Rytų Prūsijoje. Trejus metus pasimokęs Šakių gimnazijoje, perėjo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, kurią baigė 1928 m. birželį. Tų pačių metų rudenį pradėjo studijas Lietuvos universiteto Evangelikų teologijos fakultete Kaune.
1933 m. baigęs VDU Evangelikų teologijos fakultetą (kartu studijavo ir humanitarinius mokslus), Gustavas Vagneris ėjo kunigo padėjėjo pareigas Kaune, Marijampolėje, Kalvarijoje, Vilkaviškyje, Pilviškiuose, Virbalyje, Žeimelyje, Pakruojyje. 1934 m. kelis mėnesius tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1934 m. išlaikęs antruosius teologijos egzaminus pro ministerio, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Latvių sinodo sprendimu buvo ordinuotas 1935 m. balandžio 28 d. Šiaulių evangelikų liuteronų bažnyčioje.
1935–1939 m. Gustavas Vagneris dirbo Pagėgių K. Donelaičio gimnazijos tikybos mokytoju, sekmadieniais retkarčiais aptarnaudavo Žemaičių Naumiesčio, Raseinių ir Jurbarko evangelikų liuteronų parapijas. 1937 m. gavo Frankfurto prie Maino Johano Volfgango Getės universiteto Vokiečių kalbos ir kultūros kursų užsieniečiams diplomą. 1940 m. Vilniaus universitete baigė germanistikos studijas, kartu studijavo ir lituanistiką.
1941 m. vasario 23 d. Gustavas Vagneris iš sovietų okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vokietiją, kunigavo repatriantų stovyklose, vėliau buvo perkeltas į Ešerliną, Noimarko apskrityje, Vakarų Prūsijoje. 1943 m. birželį Karaliaučiaus universitete apsigynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį, disertacijos tema „Politinė ir kultūrinė Lietuvos vokiečių kova už tautinį savitumą“.
Raudonajai armijai ir lenkams 1945 m. užėmus Ešerliną (dab. Gryźliny, Olštyno aps., Lenkijoje), Gustavas Vagneris persikėlė į Altlomatsšą (Altlommatzsch), Meiseno apskrityje, Aukštutinėje Saksonijoje, o iš ten neilgai trukus – į Vakarų Vokietiją. 1945 m. gruodžio pabaigoje pradėjo kunigauti Hagene, Vestfalijoje.
1946 m. gruodžio 10 d. Gustavas Vagneris vedė Eriką Petersonaitę (1916–1998), kilusią iš Nemunėlio Radviliškio, Biržų apskrities. Šeima susilauks dviejų dukterų ir sūnaus.
Hagene kunigas dr. Gustavas Vagneris tarnavo iki pensijos 1973 m. Išėjęs į pensiją, apsigyveno Vycėje (Wietze), Celės apskrityje, Žemutinėje Saksonijoje, rašė apie Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčią metraščiui „Kirche im Osten“, bendradarbiavo Vokietijoje gyvenančių Lietuvos vokiečių leidinyje „Die Raute“ – „Rūta“, palaikė glaudžius ryšius su išeivijos ir Lietuvos evangelikų liuteronų bei evangelikų reformatų bažnyčių vadovybe, dalyvavo išeivijos veikloje, viešėjo ir už Atlanto. Kelis kartus kaip turistas lankėsi Lietuvoje, susitiko su čia pasilikusiais studijų laikų draugais.
Įpusėjęs septyniasdešimt devintuosius, kunigas emeritas dr. Gustavas Vagneris mirė 1986 m. kovo 12 d. Celės miesto ligoninėje, Žemutinėje Saksonijoje. Palaidotas kovo 15 d. Vycės Miško kapinėse (Waldfriedhof).
