2008 m. kovo 15 d. išgirdome skaudžią žinią – onkologinė liga įveikė Vytautą Kernagį. Žinojom, jog jis sunkiai serga, tačiau būta viltingų ženklų, kad pavyko sustabdyti ligą, kad sunkiausi dalykai jau praeityje. Deja…
V.Kernagis gimė 1951 m. gegužės 19 d. aktorių Aleksandro Kernagio ir Gražinos Blynaitės-Kernagienės šeimoje. Mokėsi M. K. Čiurlionio ir Vilniaus 23-ioje vid. (dabar – Simono Daukanto) mokyklose. Atsiradus galimybei dirbti Jaunimo teatre, jis perėjo į vakarinę mokyklą. Vėliau įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur baigė aktorinio meistriškumo studijas. Mokslus tęsė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute, kur studijavo estrados režisūrą. Dirbo Lietuvos filharmonijoje estrados režisieriumi.
Kaip pats yra sakęs, gitarą į rankas jis paėmė todėl, kad norėjo patikti merginoms, tačiau vėliau suprato, kad muzikavimas teikia ir džiaugsmą.
Buvo vienu pirmųjų Lietuvoje Big Bito grupių „Aisčiai“ ir „Rupūs miltai“ nariu.
1970 m. drauge su grupe „Rupūs miltai“ dalyvavo garsiajame Rock Session, kurį tuometiniame „Žirmūnų“ restorane organizavo avangardinis kūrybinis jaunimas, priskyręs save hipių judėjimui.
1975 m. vedė Dalią Šuopytę, su kuria susilaukė sūnaus Vytauto ir dukters Eglės.
V. Kernagis daugiau kaip 40 metų grojo, dainavo, kūrė muziką ir žodžius dainoms, rašė scenarijus, režisavo ir vedė renginius bei TV laidas.
Tapo legendiniu Benu po vaidmens kino filme „Mažoji išpažintis“ (1971 m.).
Keturių dainų ir frazės „Benai, plaukiam į Nidą“ pakako, kad tuo metu jaunojo aktoriaus įkūnytas herojus taptų savotiška legenda bei muzikos festivalio Nidoje simboliu.
Kernagis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje. 1966 m. pradėjo skambinti gitara, sukūrė pirmąją dainą pagal V. Mykolaičio-Putino eilėraštį „Margi sakalai“. Pagal savo žodžius sukūrė dainą „Išeinu“.
1969 m. su A. Ramonu Konservatorijoje įkūrė „Stiprią grupę iš pašaukimo“, dainavo A. Šabaniausko ir D. Dolskio kūrybą. Taip pat dalyvavo K. Antanėlio Dailės institute pastatytoje A. Loido Webberio roko operoje „Jėzus Kristus superžvaigždė“.
1972 m. sukūrė dainas pagal D. Saukaitytės eilėraščius „Milžinai“, „Purpurinis vakaras“, „Pasijuokim“, „Šiam pasauly visko būna“, „Pupa“. Vadovavo savo įkurtam kabaretui „Tarp girnų“, „Dainos teatrui“.
V. Kernagis sukūrė apie 200 dainų pagal savo, S. Gedos, M. Martinaičio, J. Erlicko ir kitų poetų žodžius. Įrašė dainų albumų, įdainavo miuziklų personažus, vaidino ir dainavo kino filmuose.
1995 m. V. Kernagis buvo apdovanotas Antano Šabaniausko premija.
1997 m. gavo Naujosios komunikacijos mokyklos premiją „Už lietuvių nacijos formavimą“.
2002 m. buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
2008 m. buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už populiariosios kūrybos profesionalumą ir artistiškumą.
Negailestingas vėžys einantį 57-uosius gyvenimo metus tautos dainių įveikė 2008 metų kovo 15-ąją.
Palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje, Vilniuje. Vėliau atidengtą antkapinį paminklą sukūrė skulptorius Algirdas Kuzma.
Biografija įspūdinga, per gana trumpą laiką sukurta daug. Tačiau jokie žodžiai negali perteikti pagrindinio dalyko – to, kad Vytautas Kernagis davė ypatingą impulsą ne vienos kartos kultūriniam skoniui, „sukūrė“ madą gitarai. Kita vertus, jis buvo tikras intelektualas, labai charizmatiška asmenybė. Veikiausiai vienas geriausių pramoginių laidų vedėjų iki šiol.
