1931 m. kovo 23 d. Peterburge, kuris tuomet jau vadinos Leningradu, gimė Viktoras Korčnojus – dar vienas labai talentingas šachmatininkas, kuris, tiesa, taip ir netapo pasaulio čmpionu ir jam teko išktverti sudėtingus likimo posūkius.

Jis gimė lenko ir žydės šeimoje, tačiau tėvai labai greitai išsiskyrė ir pradžioje berniuką auklėjo mama, o vėliau perėmė tėvas su naująja žmona. Tėvų skyrybos tapo pirmuoju iš daugelio smūgių, kuriuos Viktorui teko atlaikyti. Jis išgyveno Leningrado blokadą ir žinią, kad tėvas žuvo fronte.

Vaikystėje talentu neišsiskyrė, tačiau buvo begalo užsispyręs vaikas. Tai jam padėdavo pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jis baigė mokyklą ir studijavo istoriją Leningrado universitete. Tuo pat metu labai daug laiko skyrė šachmatams. Dar būdamas šešiolikos, jis tapo Sovietų Sąjungos moksleivių čmpionu. Nuo pat vaikystės iš kitų išsiskyrė griežtu teisingumo jausmu ir tiesmukumu. Keturis kartus laimėjo Sovietų Sąjungos čempionatą. Konkurencija tuo metu buvo didžiulė.  Tekdavo žaisti ir su dviem tuo metu stipriausiais pasaulio šachmatininkasis Michailu Botvininku ir Vasilijumi Smyslovu.

Korčnojaus, kaip šachmatininko, karjeros kulminacija buvo dvi dvikovos su Anatolijumi Karpovu dėl pasaulio čempiono vardo. Tačiau abu kartus pralaimėjo.

Kaip pasakoja pats Korčnojus, dar 1966 m., kai  jis dalyvavo tarptautiniame turnyre užsienyje, sulaukė pasiūlymo pasilikti Vokietijoje. Tačiau jis atsisakė, dėl ko vėliau labai gailėjosi. Po antrosios kovos su A. Karpovu jis davė interviu Jugoslavijos spaudos agentūrai, kuriame negatyviai pasisakė apie savo konkurentą. Tiesą sakant, jis pasakė tą, ką vėliau ne kartą kartojo ir Garis Kasparovas. Sovietinės sistemos elitas visokeriopai palaikė A. Karpovą ir darė viską, kad jam padėtų. Jo konkurentai susidurdavo su didžiuliu spaudimu ar net psichologiniu teroru. Po šio interviu sovietinė valdžia suorganizavo viešą Korčnojaus pasmerkimo akciją.

Viktoras Korčnojus(1931 – 2016)

Kurį laiką Korčnojui nebuvo leista išvažiuoti iš Sovietų Sąjungos. Tačiau po poros metų tokia galimybė atsirado. Vyko turnyras Amsterdame, kurio metu Korčnojus paskelbė, kad lieka užsienyje. Jis paprašė politinio prieglobsčio Nyderlanduose. Tačiau jam buvo atsakyta neigiamai. Tiesa, suteikta galimybė laikinai gyventi Nyderlanduose.  Tada jis gavo JAV ir Šveicarijos pasiūlymus tapti šių valstybių piliečiu. Korčnojus nenorėjo keltis į JAV, todėl pasirinko Šveicariją.

Iš Korčnojaus buvo atimta Sovietų Sąjungos pilietybė, jo žmona ir sūnus, kurie liko SSSR, prarado galimybę išvažiuoti į užsienį. Taip pat sūnus buvo išmestas iš aukštosios mokyklos ir buvo suimtas už tai, kad vengia tarnauti kariuomenėje. Įkalinimo įstaigoje jis buvo pustrečių metų, Korčnojus siekė gauti šeimai leidimą palikti SSSR, kreipėsi net į Leonidą Brežnevą. Pagaliau, prabėgus šešeriems metams, jam pavyko sulaukti žmonos ir sūnaus Šveicarijoje.

Sovietų valdžia stengėsi pasiekti, kad Korčnojus būtų visam gyvenimui diskvalifikuotas, boikotavo turnyrus, kuriuose jis dalyvavo. Beje, pats Korčnojus niekada savęs nevadino disidentu. Jis tvirtino, kad paprasčiausiai nori ramiai žaisti šachmatais ir tiek. Tiesa, kai 1990 m. jis buvo reabilituotas ir jam atstatyta Rusijos pilietybė, jis atsisakė grįžti ir liko Šveicarijoje.

Kaip šachmatininkas, Korčnojus garsėjo, kaip „gynybos“ specialistas, kuris mėgsta priešininkui atiduoti iniciatyvą ir paskui kontratakuoti. Per turnyrus jis buvo labai susitelkęs į žaidimą ir su niekuo nebendraudavo. Jis pats sakydavo, kad, kai žaidžia, užmiršta viską pasaulyje.

Viktoras Korčnojus mirė 2016 m. Šveicarijoje.

Comments are closed.