Kovo 24 dieną septintajam pasaulio šachmatų čempionui Vasilijui Smyslovui būtų sukakę šimtas metų. Šis puikus rusų šachmatininkas net aštuonis kartus žaidė kandidatų į pasaulio čempiono titulą mačuose. Pasisekė kartą, tad formaliai stipriausiu šachmatininku buvo du metus.

Nors Vasilijui Smyslovui teko gyventi itin sudėtingu, porevoliuciniu laikotarpiu, tačiau tikra atgaiva jam buvo šachmatai, kuriais išmoko žasiti, būdamas šešerių metų. Žaisti išmokė neblogu šachmatininku buvęs jo tėtis. Kita jo meilė – dainavimas. Jis nuolat tobulino vokalinius sugebėjimus ir turėjo puikų baritoną. Net būdamas jau gana garbaus amžiaus – septyniasdešimt penkerių – drauge su simfoniniu orkestru Maskvoje surengė didelio pasisekimo sulaukusį solinį koncertą.

Pirmasis jo rimtas pasirodymas šachmatuose – 1938 m. laimėtas Sovietų Sąjungos jaunimo čempionatas. Dar po poros metų jis sėkmingai dalyvavo vyrų čempionate ir užėmė prizinę vietą.

1948 m. mirė  tuometinis pasaulio čempionas Aleksandras Aliochinas. Smyslovas buvo pakviestas, kaip vienas iš penkių turnyro, kuriame turėjo paaiškėti, kas taps Aliochino įpėdiniu, dalyvių. Šiame turnyre nugalėjo Michailas Botvininkas, o Smyslovas liko antras. Beje, galima sakyti, kad būtent tada prasidėjo daug metų trukusi Smyslovo ir Botvininko kova dėl stipriausio pasaulio šachmatininko vardo. 1956 m. Smyslovui pagaliau pavyko įveikti Botvininką įtemptoje kovoje ir jis tapo pasaulio čempionu. Tačiau po dviejų metų Botvininkui pavyko pasiekti revanšą.

Paskutinį kartą susigrąžinti čempiono titulą Smyslovas bandė 1984 m. Dėl teisės žaisti su tuometiniu pasaulio čemionu Anatolijumi Karpovu jis susikovė su kylančia žvaigžde Gariu Kasparovu. Jų mačas vyko Vilniuje, dabartinės Prezidentūros rūmuose. Kovą užtikrintai laimėjo G. Kasparovas, kuris vėliu įveikė ir A. Karpovą.

Vasilijus Smyslovas garsėjo kaip universalus žaidėjas, tačiau ypatingai meistriškai jis žaisdavo partijų pabaigas – endšpilius. Iki šiol jis vadinamas Endšpilio karaliumi.

Comments are closed.