1943 m. mirė kompozitorius Sergejus Rachmaninovas
Būsimas kompozitorius gimė 1873 m. balandžio 1 dieną Novgorodo gubernijoje Rusijos imperijoje. Jo muzikiniu ugdymu labiausiai rūpinosi mama ir Sergejus jau ketverių buvo pasodintas groti fortepijonu. Kai sukako devyneri, teko atsiskirti nuo šeimos. Berniukas buvo išsiųstas į Peterburgo konservatoriją. Dar po trijų metų visa šeima pervažiavo į Maskvą ir buvo nutarta Sergejų perkelti į Maskvos konservatoriją. Šis blaškymasis nepakenkė vaikino mokslams ir Maskvoje konservatoriją jis baigė aukščiausiais pažymiais. Jo baigiamasis darbas buvo vieno akto opera „Aleko“, kuria netrukus žavėjosi ir Maskvos publika.
Beje, nuo pat jaunystės Sergejus Rachmaninovas garsėjo ne tik kaip kompozitorius, puikiai jaučiantis muziką, bet ir kaip talentingas dirigentas. Netrukus publiką jis sužavėjo ir kaip pianistas.
Nepaisant talentų ir energijos, Sergejaus Rachmaninovo muzikinė karjera nebuvo lengva. Jo pirmoji simfonija patyrė visišką nesėkmę. Publika ir kritikai jos nesuprato ir net pradėjo šaipytis iš kompozitoriaus, kuris buvo labai daug laiko ir širdies įdėjęs į kūrybą. Po šios nesėkmės daugiau nei trejus metus Sergejus visiškai nieko nekūrė. Tačiau tai buvo svarbūs permąstymo metai, po kurių jo kūryboje atsirado naujų motyvų.
XX a. pradžia – labai vaisingas periodas kompozitoriaus gyvenime. Daug koncertų ir naujų kūrinių. Viena iš jo naujovių buvo – lyriški ir labai populiarūs romansai.
Tik praėjus dešimčiai metų po didžiosios nesėkmės Rachmaninovas nusprendė sukurti Antrąją simfoniją. Šįsyk publikos ir spaudos reakcija buvo visiškai pozityvi. Jis buvo pavadintas vertu Piotro Čaikovskio įpėdinio vardo.
Muzikos kritikų tvirtinimu, ypač svarbu S. Rachmaninovo kūryboje yra Trečiasis koncertas fortepijonui. Jis buvo parašytas 1909 m. Būtent tuo laiku kompozitorius įgijo tarptautinį pripažinimą, sėkmingai dalyvavo gastrolėse JAV. Jis taip pat tapo tvirtu autoritetu ir Rusijoje. Tuo pat metu jis išlieka ieškojimų kelyje. Pavyzdžiui, 1910 m. pradeda gilintis į religinę muziką.
Spalio perversmas tapo didžiu sukrėtimu Sergejui Rachmaninovui. Kaip ir daugelis kitų menininkų, jis manė, kad dabar jo kūryba Tėvynėje bus nereikalinga. Todėl su žmona ir vaikais palieka Rusiją ir persikelia į Paryžių, paskui – Šveicariją. Nuo 1935 m. apsigyvena JAV. Čia jis sukūrė Trečiąją simfoniją, kitus svarbius kūrinius.
Labai vertinamas kompozitoriaus kūrinys – „Simfoniniai šokiai“. Šiaip jau labai kritiškas savo kūrybai, šį kūrinį Rachmaninovas vertino labiau nei kitus.
Paskutinės jo gastrolės prasidėjo Detroite ir baigėsi Niujorke. Visus surinktus pinigus jis skyrė nukentėjusiems nuo Pasaulinio karo.
Mirė kompozitorius po sunkios ligos Beverli Hilse 1943 m. kovo 28 d.
