1889 m. kovo 31 d. baigtas statyti Paryžiaus simboliu tapęs Eifelio bokštas. Beje, jis buvo suplanuotas, kaip laikinas statinys šalia Senos upės – jis buvo statomas Pasaulinei parodai ir iki pat 1931 m. buvo laikomas aukščiausiu statiniu (jo aukštis 301 m.) pasaulyje. Bokštas yra Paryžiaus miesto nuosavybė.

Šio statinio mintis kilo vokiečių kilmės inžinieriui Dižonui Gustavui Eifeliui, kuris tokiu būdu norėjo paminėti Didžiosios Prancūzijos revoliucijos šimtmetį. Eifelis, dalyvaudamas šios datos įamžinimo konkurse, paskelbė, kad Prancūzija bus vienintelė valstybė pasaulyje, kurios vėliava plėvesuos trijų šimtų metrų aukštyje.

Tiesa, toli gražu ne visi entuziastingai sutiko šią idėją. Buvo suorganizuotas „Trijų šimtų protestas“, t. y. surinkti trijų šimtų įtakingų žmonių parašai. Tuo metu tai buvo labai įspūdingas skaičius. Prieš bokštą protestavo kompozitorius Šarlis Guno, rašytojai Aleksandras Diuma (sūnus) ir Gi de Mopasanas,

Bokštas pastatytas per kiek daugiau nei dvejus metus. Net ir vertinant iš dabartinių techninio progreso pozicijų, galima pagirti, kad bokštas sukonstruotas labai tvariai ir išmintingai. Bokšte yra 1665 laipteliai ir trys platformos su apžvalginėmis aikštelėmis bei kavinėmis. Pirmoji aikštelė – 57 m (arba 345 laipteliai), antroji – 115 m, trečioji – 276 m aukštyje (telpa 800 žmonių).

Pagal pirminį susitarimą bokštas turėjo būti išmontuotas po dvidešimties metų, tačiau žmonės tieiog veržėsi jį pamatyti ir į jį pakilti. Jau per pirmus metus lankytojų bilietai beveik kompensavo visas bokšto statymo išlaidas. Nieko nuostabaus, kad statinio egzistencija buvo pratęsta. Netrukus išaiškėjo ir labai praktinė bokšto nauda – čia įrengta metereologinė stotis galėjo tiksliau, nei bet kuri kita, prognozuoti orus, be to čia iškeltos antenos leidos organizuoti radijo transliacijas.

Beje, kai Hitleris lankėsi užimtame Paryžiuje, kažkas sugebėjo sugadinti lifto trosą ir diktatorius taip ir nesugebėjo pakilti į bokšto viršų. Beje, kai vokiečių kariuomenė traukėsi iš Paryžiaus, Hitleris buvo įsakęs sunakinti bokštą. Tačiau generolas pulkininkas Dytrichas von Holticas atsisakė vykdyti šį įsakymą.

Iki koronaviruso pandemijos protrūkio bokštas buvo atviras turistams kasdien.

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *