Neolituanas Edvinas Balceris
1916 m. balandžio 1 d. Biržuose gimė Edvinas Balceris, teisininkas, teologas, visuomenės veikėjas, spaudos bendradarbis.
Baigęs Biržų gimnaziją, Edvinas Balceris 1933 m. pradėjo studijas Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultete Kaune, globojamas dėdės kunigo Eriko Leijerio (1906–1951), Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos nario, Lietuvos evangelikų liuteronų Latvių sinodo senjoro. 1936 m. rugsėjo 15 d. VDU Evangelikų fakulteto veiklą sustabdžius, tame pačiame universitete studijavo teisę. Nuo 1933 m. aktyviai dalyvavo studentų tautininkų korporacijos Neo-Lithuania veikloje.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1940 m. vasarą Edvinas Balceris buvo suimtas, kalintas ir kankintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime (sovietams likvidavus korporaciją Neo-Lithuania ir užgrobus jos rūmus, Edvinas Balceris kartu su korporacijos vicepirmininku Jonu Jurkūnu (1915–2009) rūmų kieme sudegino korporacijos bylas). Iš kalėjimo išlaisvintas 1941 m. birželio 23 d., prasidėjus sukilimui.
Vokietmečiu Edvinas Balceris gyveno Biržuose, priklausė pogrindinei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai, buvo jos Biržų apskrities skyriaus vadas. Artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją.
Po karo Vokietijoje gyveno amerikiečių okupacinėje zonoje, 1949–1951 m. buvo Lietuvių bendruomenės vyr. ryšininkas su Tarptautine pabėgėlių organizacija (IRO) ir JAV karine administracija, priklausė Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vyriausiajai valdybai.
1951 m. rugsėjo 8 d. laivu „General Taylor“ Edvinas Balceris su šeima atvyko į Niujorką, JAV, įsikūrė Čikagoje. Tais pačiais metais aktyviai įsitraukė į Amerikos lietuvių tautinės sąjungos ir kitų organizacijų gyvenimą, dalyvavo išeivijoje atgaivintos korporacijos Neo-Lithuania veikloje. Korporacijoje veikė ir žmona Halina Balcerienė (1921–2003), dukros Ramutė ir Danguolė. Čikagoje Edvinas Balceris taipogi studijavo prekybos mokslus.
Šalia kitos veiklos 1962 m. Edvinas Balceris dalyvavo Čikagoje steigiant Klivlende leidžiamo laikraščio „Dirva“ bendradarbių klubą, rengė jo įstatus.
1967 m. Edvinas Balceris persikraustė į Los Andželą, čia taipogi aktyviai dalyvavo išeivijos veikloje – įstojo į vietinį Amerikos lietuvių tautinės sąjungos skyrių, tapo Lietuvių tautinių namų dalininku, priklausė Lietuvių kredito kooperatyvui, vėliau lietuviškai Kalifornijos kredito unijai Santa Monikoje, Santa Monikos Amerikos lietuvių klubui, buvo jų valdybų bei revizijos komisijų narys. Itin daug laiko ir jėgų Edvinas Balceris skyrė korporacijos Neo-Lithuania Los Andželo padaliniui, kurį su kolegomis įsteigė 1972 m. rugpjūčio 27 d., apie metus buvo jo valdybos pirmininkas, o nuo 1973 m. – valdybos narys-arbitras. Įvertindama nuopelnus, korporacijos Neo-Lithuania vyriausioji valdyba Čikagoje 1985 m. Edvinui Balceriui suteikė aukščiausią korporacijos žymenį – žiedą.
1970 m. balandį Edvinas Balceris dalyvavo Los Andžele atkuriant Lietuvių protestantų sąjungą, vienuolika metų buvo jos valdybos narys, ėjo iždininko pareigas.
Sulaukęs septyniasdešimt trejų, po sunkios ligos, Edvinas Balceris mirė 1989 m. liepos 5 d. Santa Monikos ligoninėje, Kalifornijoje. Prieš palaikus kremuojant, iškilmingas atsisveikinimas, kurio metu garbės sargybą prie karsto ėjo korporacijos Neo-Lithuania nariai, surengtas liepos 8 d. Santa Monikos Moeller Murphy laidojimo namų koplyčioje, atsisveikinimo pamaldas laikė vietos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Robertas S. Richardsas, išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios vardu žodį tarė dr. Povilas Švarcas. Atsisveikinimo ceremonija baigta sugiedojus Lietuvos himną, po kurio korporacijos Neo-Lithuania Los Andželo padalinio pirmininkė Laima Tumaitė našlei simboliškai įteikė velionio Edvino Balcerio korporacijos kepurę ir juostelę.
