Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ar visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje.
1897 m. mirė vokiečių kompozitorius Johanesas Bramsas.
Kompozitorius gimė Hamburge. Jo tėvas grojo keliais instrumentais, motina buvo siuvėja. Johanesas muzikinio išsilavinimo pradmenis gavo iš tėvo. Nuo mažens pasirodė esąs gabus fortepijonui, padėdavo išlaikyti šeimą grodamas restoranuose ir teatruose. Kurį laiką taip pat mokėsi griežti violončele. Johanesas netapo žymiu pianistu, tačiau vėliau dažnai koncertuose atlikdavo savo paties kūrinius. Taip pat buvo neblogas dirigentas. Tačiau į muzikos istoriją auksinėmis raidėmis jis buvo įrašytas pirmiausia kaip kompozitorius.
Rašyti muziką pradėjo gan anksti, tačiau į jo kūrybą dėmesys buvo atkreiptas tik po koncertinio turo 1853 m., kuriame jis akomponavo vengrų smuikininkui Eduardui Remenjui. Ture jis susitiko su Ferencu Listu. Pasakojama, kad Listas per susitikimą atliko Bramso Skerco op. 4, tačiau pats Bramsas užmigo jo besiklausydamas. Jaunasis kompozitorius buvo supažindintas su Robertu Šumanu, šis išspausdino straipsnį, kuriame gyrė Bramsą. Vėliau Bramsas labai suartėjo su Šumano žmona Klara, kuri jam visam laikui liko svarbiausias autoritetas. Po to, kai Šumanas pasikėsino į savo gyvybę ir buvo priverstas apsigyventi sanatorijoje, Bramsas tapo pagrindiniu tarpininku tarp jo ir žmonos Klaros.
Po Šumano mirties Bramsas Hamburge subūrė moterų chorą, o Detmolde dirbo dirigentu ir muzikos mokytoju.
Vienoje pirmąkart apsilankė 1862 m. ir jau po metų pradėjo ten diriguoti. Viena tapo svarbiausiu jo gyvenimo miestu. Čia jis buvo be galo populiarus.
Tiesa, kai kurie to meto kompozitoriai pajuokdavo Bramsą kaip pernelyg senamadišką. Tačiau tai buvo išimtis iš taisyklės. Tiek publika, tiek kiti muzikantai labai mylėjo Bramsą. Jo viengungio namai Vienoje buvo smagių to meto muzikinio elito susitikimų vieta.
Deja, vėliau Bramsas susirgo vėžiu ir galiausiai nuo jo mirė 1897 m. Palaidotas Vienoje.
Bramsas sukūrė 4 simfonijas, 2 koncertus fortepijonui, koncertą smuikui, dvigubą koncertą smuikui ir violončelei, „Vokiškąjį rekviem“ (Ein deutsches Requiem), įvairių temų su variacijomis – Variacijas ir fugą Hendelio tema, N. Paganinio variacijas, variacijas pagal J. Haidną ir kt. Taip pat labai svarbūs yra jo mažųjų formų kūriniai. Nors Viena paprastai vadinama Mocarto miestu, tačiau Bramsas taip pat pretenduoja būti vienu iš didžiųjų Vienos kompozitorių.
1996 m. pagaliau buvo suimtas terorizmu kaltintas Unabomberis.
Tikroji Unabomberio (taip FTB įvardijo vieną labiausiai ieškomų nusikaltėlių, kol jo tapatybė nebuvo žinoma) pavardė – Teodoras Kačinskis. Jis gimė Antrojo Pasaulinio karo metu Čikagoje. Teigiama, kad jo paieška yra brangiausia kada nors vykdyta FTB operacija.
Teodoras Kačinskis buvo intelektualas, matematikas, tačiau turėjo bendravimo sunkumų. Nors jam nelengvai sekėsi mokykloje, tačiau dar paauglystėje jis atkreipė Harvardo universiteto dėmesį ir čia labai greitai įgijo matematikos mokslo daktaro laipsnį. Netrukus jis tapo Berklio universiteto profesoriaus asistentu. Tačiau po kurio laiko pasitraukė iš šių pareigų, nes jam sunkiai sekėsi dėstyti auditorijai. Nusivylęs civilizacija, jis su tėvais persikėlė į nuošalią trobelę Montanoje, kur nebuvo nei elektros, nei vandentiekio. Tačiau netrukus civilizacija pasiekė ir šiuos kraštus. Tai supykdė ramybės norintį mokslininką ir jis griebėsi ekoterorizmo. Nusprendė, kad veiksmingiausias būdas – laiškų-bombų siuntimas. Šią veiklą jis pradėjo 1978 m. Net aštuoniolika metų atsitiktinėms aukoms jis siuntė laiškus-bombas ir taip nužudė tris, dar beveik trisdešimt žmonių buvo sužeisti.
Tyrėjus klaidino tai, kad Kačinskis sąmoningai į vokus įdėdavo klaidinančias „nuorodas“, kurios tyrimą paprastai nukreipdavo klaidinga kryptimi.
1995 m. Kačinskis pasiuntė keletą laiškų be bombų, bet su paaiškinimais, ko jis siekia. Jis pareikalavo, kad jo kūrinys „Industrinė visuomenė ir jos ateitis“ būtų pažodžiui perspausdintas populiariausiose laikraščiuose ir žurnaluose. Esą tada jis baigs savo teroristinę veiklą. Šioje brošiūroje Kačinskis tvirtina, kad pramoninė revoliucija buvo nelaimė žmonijai ir kviečia visus revoliucijai prieš technologijas.
Kačinskį demaskuoti labiausiai padėjo brolio žmona, kuri jau kuris laikas įtarė, kad jis ir yra Unabomberis. Jos vyras pradžioje juokais priėmė tokį spėjimą, bet vėliau vis labiau įsitikino žmonos teisumu. FTB pasiūlė milijoną dolerių atlyginimą tam, kuris pateiks informacijos, padėsiančios suimti Unabomberį. Teodoro brolis neskubėjo. Jis pradžioje pasamdė privatų detektyvą, kurio paprašė įsigilinti į situaciją. Netrukus abejonių, kas yra Unabomberis, neliko.
FTB operacija buvo numatyta balandžio 3 dieną. Trobelėje Montanoje atrado ne tik Teodorą, sunkiai besigaudantį aplinkoje, bet ir naujai pagamintą bombą ir Unabomberio knygos originalą.
Nors teismo medicinos ekspertai Kačinskiui nustatė paranoidinę šizofreniją, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos be galimybės prašyti amnestijos. Kalėjime jis pagarsėjo kaip rašytojas, parašė knygą „Tiesa prieš melus“.
