Raštijos darbininkas, mokytojas Jurgis Meškaitis
1801 m. balandžio 11 d. Kaukaruose (Pelininkų vls., Įsruties aps.) gimė Jurgis Meškaitis, mokytojas, religinių raštų vertėjas, redaktorius, giesmių kūrėjas.
Ūkininkų šeimoje gimusio Jurgio Meškaičio gimtuosius Kaukarus kartais minima buvus netoli Ragainės. Kairiajame Nemuno krante, į pietryčius nuo Ragainės, už pusantro kilometro nuo Tusainių, yra Kaukaro kalnu (vok. Kaukarushöhen) vadinamas piliakalnis, priskiriamas ir Eisuliams.
1808 m. kare žuvus tėvui, Jurgį Meškaitį ėmėsi globoti kariuomenės kapelionas Karolis Henrikas Malkevičius (Malkwitz, 1790–1850), nuo 1818 m. kunigavęs Ragainėje. Jo palaikomas, Jurgis Meškaitis 1821 m. buvo priimtas į Karalienės mokytojų seminariją.
1823 m. birželį baigęs Karalienės seminariją, Jurgis Meškaitis tais pačiais metais paskirtas pradžios mokyklos mokytoju Aukštuosiuose Eisuliuose (Ragainės aps.). Čia dirbo keturiasdešimt devynerius metus ir tris mėnesius, iki pensijos.
Šalia darbo Aukštųjų Eisulių pradžios mokykloje Jurgis Meškaitis talkino kalbininkams Georgui Heinrichui Ferdinandui Neselmanui (1811–1881), rengusiam lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, ir Peteriui Bolenui (1796–1840), rinkusiam lietuvių liaudies dainas. Pastarojo paprašytas, parašė etnografinį pasakojimą apie lietuvininkų vestuvių papročius. Prisidėjo Augustui Šleicheriui (1821–1868) spaudai rengiant K. Donelaičio raštus – žymusis indoeuropeistas pas Aukštųjų Eisulių mokytoją lankėsi 1852 m., kai gyvendamas Mažojoje Lietuvoje mokėsi lietuvių kalbos ir rinko etnografinę bei lingvistinę medžiagą. 1867 m. Jurgis Meškaitis po Ragainės apylinkių kaimus lydėjo lietuvių kalbos žodyno sudarytoją, Karaliaučiaus universiteto profesorių, kunigą Frydrichą Kuršaitį (1806–1884).
Nuo 1842 m. Jurgis Meškaitis iš vokiečių kalbos išvertė apie trisdešimt įvairios apimties knygų, tarp jų žinomo liuteronų teologo, kunigo Johano Frydricho Starko (1680–1756) maldyną „Kasdieniškos rankų knygos“ (lietuviškas pirmasis leidimas 1868 m. Tilžėje). Išleido ir savo originalių kūrinių, paliko didelio giesmyno (971 giesmė) rankraštį. Dėl poros išverstų antialkoholinių knygelių Jurgis Meškaitis laikomas vienu iš Mažosios Lietuvos blaivybės sąjūdžio pradininkų.
Jurgis Meškaitis daug nuveikė sudarant ir redaguojant Reilenderių spaustuvėje Tilžėje leistus kalendorius – „Mažas Rytų ir Vakarų Prūsų kalendras“ (1852–1859) ir „Lietuviškas kalendras“ (1871–1872), 1870–1875 m. buvo nuo 1846 m. ėjusio pirmojo lietuviško kalendoriaus „Prūsiškos kalendros“ redaktorius.
1872 m. išėjęs į pensiją, Jurgis Meškaitis apie metus gyveno Ragainėje, tada su žmona persikėlė pas ištekėjusią dukrą į Bumbulvietę šalia Klaipėdos. Čia kaip ir anksčiau intensyviai vertė, eiliavo giesmes, išleido keletą kišeninio formato knygučių, sulaukusių ne vieno pakartotinio leidimo. Sekmadieniais Klaipėdoje platino spaudą ir kitą religinę literatūrą.
Eidamas septyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus, Jurgis Meškaitis mirė 1876 m. sausio 1 d. Bumbulvietėje (dab. Klaipėdos miesto dalis Bomelsvitė), čia ir palaidotas.
Po Jurgio Meškaičio mirties jo rankraštinį palikimą šeima perdavė velionį artimai pažinojusiam mokytojui bei redaktoriui Adomui Einarui (1842–1906). Šis keletą Jurgio Meškaičio originalių bei verstų giesmių 1880–1886 m. išspausdino savo redaguojamuose laikraščiuose „Naujasis keleivis“ ir „Keleivis“, tačiau nematydamas galimybės išleisti visą kūrybinį palikimą, archyvą grąžino namiškiams.
Pagrindinėje iliustracijoje Bomelsvitės žvejų uostelis ir vaizdas į Klaipėdą amžių sandūroje.
