Gegužės 8 d. istorijoje: mirė Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas Jonas Smalakys

Prieš 120 metų mirė Vokietijos Reichstago deputatas Jonas Smalakys

1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje mirė Jonas Smalakys, Reichstago narys, pirmasis Vokietijos parlamento deputatas lietuvis, keliautojas, Mažosios Lietuvos kultūros, visuomenės ir politikos veikėjas.

Jonas Smalakys gimė 1835 m. birželio 7 d. Didžiuosiuose Trumpaičiuose (Sausininkų vls., Pakalnės aps.) stambaus ūkininko, dvarininko šeimoje. Trejus metus lankė Varskilių pradžios mokyklą, vėliau trejus metus mokėsi privačiai. Pramokęs prancūzų ir italų kalbų, gavęs solidų palikimą, leidosi į keliones po Europos, Afrikos ir Azijos šalis, 42 kartus keliavo jūromis. Lankėsi Jeruzalėje, maudėsi Jordano upėje. Jordano vandens parsigabeno į tėviškę, juo vietos kunigas pakrikštys Jono Smalakio vaikus. Viešėdamas Italijoje, Jonas Smalakys dalyvavo jos nepriklausomybės kare, 1859 m. įstojęs į Džiuzepės Garibaldžio (Giuseppe Garibaldi, 1807–1882) vadovaujamą savanorių korpusą.

Grįžęs į gimtinę, Jonas Smalakys 1862 m. sausio 15 d. Kaukėnuose vedė Lydiją Macikaitę (Lydia Matzick, 1840–1927), šeima susilauks dviejų dukterų ir keturių sūnų. Lietuviška veikla labiausiai rūpės jaunesniesiems – duktė Lydija Smalakytė, Tilžės lietuvių giedotojų draugijos narė, finansiškai parems drauge su Vydūnu (1868–1953) Tilžėje apie 1904 m. įkurtą leidyklą „Rūta“, sūnus Arnas Smalakys 1918 m. lapkričio 30 d. taps Tilžės akto signataru.

Nuo 1862 iki 1895 m. Jonas Smalakys ūkininkavo Didžiuosiuose Algaviškiuose (Sausininkų vls., Pakalnės aps.), vėliau ūkį išpardavė ir su šeima apsigyveno Tilžėje, vertėsi prekyba. Prieš ūkį parduodamas, 1894 m. per Jonines savo sodyboje surengė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjų vakarą, kuriame dalyvavo Vincas Kudirka (1858–1899), kiti žinomi kultūrininkai, knygnešiai.

Nuo 1895 m. Jonas Smalakys buvo tautinės lietuvių kultūros draugijos „Birutė“ valdybos narys, tvarkė draugijos biblioteką. 1898 m. kovo 3 d. Tilžėje su bendraminčiais įsteigė lietuviškų knygų leidybos ir platinimo organizaciją Skaitymo ir rašymo mokslo draugystę, buvo išrinktas jos valdybos nariu.

Jonas Smalakys daugelį metų aktyviai dalyvavo Vokietijos konservatorių partijos veikloje, tačiau įsitikinęs, kad lietuvininkų reikalai partiečiams nerūpi, 1890 m. su Martynu Jankum (1858–1946) ir Dovu Zaunium (1845–1921) įkūrė Lietuvišką konservatyvų draugystės komitetą, kuris 1892 m. Tilžėje reorganizuotas į Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės Tilžės ir Lankos rinkiminės apskrities skyrių. Šios pirmąja lietuviška partija laikytinos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės savarankiški skyriai taipogi veikė Klaipėdos, Šilutės ir Ragainės-Pilkalnio rinkiminėse apskrityse. Svarbiausias partijos tikslas buvo išrinkti lietuvininkų atstovus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą ir ten ginti tautiečių socialinius ir kultūrinius interesus, reikalauti viešajame gyvenime įteisinti lietuvių kalbą, įtvirtinti ją Mažosios Lietuvos mokyklose, ypač dėstant tikybą, plėsti lietuviškų pradinių mokyklų tinklą. Partijos veikla nutrūko 1918 m. lapkritį po Vokietijoje kilusios revoliucijos.

1893 ir 1898 m. Jonas Smalakys nesėkmingai kandidatavo į Prūsijos Landtagą, o 1898 m. birželio 24 d. Klaipėdos-Šilutės rinkiminėje apskrityje buvo išrinktas į Vokietijos Reichstagą. Čia jokiai frakcijai nepriklausė pabrėždamas, kad atstovauja lietuvininkams. Savo pasisakymais ir povyza (buvo itin aukšto ūgio) patraukė Vokietijos spaudos dėmesį. Jono Smalakio ir kitų lietuvininkų veikėjų pastangų bei masinių peticijų dėka Mažosios Lietuvos mokyklose 1898 m. lankėsi Vokietijos švietimo ministras, 1900 m. Klaipėdoje buvo atidaryta parengiamoji mokytojų seminarija (preparandija). Be kita ko, Jonas Smalakys kėlė mintį pastatyti paminklą Kristijonui Donelaičiui (1714–1780) šio gimtuosiuose Lazdynėliuose. Paminklas čia atidengtas ir pašventintas 1896 m. balandžio 8 d. Artėjant Kristijono Donelaičio gimimo 200-osioms metinėms, paminklą rengtasi statyti ir ant Rambyno kalno…

Reichstago deputatas Jonas Smalakys po trumpos ligos netikėtai mirė 1901 m. gegužės 8 d. Tilžėje, nesulaukęs 66-ojo gimtadienio. Po pirmalaikių rinkimų tų pačių metų liepos 27 d. Reichstage jį pakeitė kitas lietuvininkų atstovas, „dvarponis iš Mickų“ Frydrichas Martynas Mačiulis (1847–1929).

Jonas Smalakys iškilmingai palaidotas Tilžėje 1901 m. gegužės 11 d. Iš šarvojimo namų Liepų g.11 keturių arklių traukiamą katafalką į kapines lydėjo apie du šimtai žmonių, prie kapo pamokslą lietuviškai sakė Tilžės lietuvininkų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Paulius Bartas (Paul Barth).

Jono Smalakio atminimo įamžinimas Lietuvoje tebelaukia savo valandos.