1936 m. gegužės 9 d. mire vokiečių istorikas ir filosofas Osvaldas Špengleris. Jis labiausiai išpopuliarėjo dėl 1918 m. paskelbtos knygos Vakarų saulėlydis. Šioje, kultine tapusioje, knygoje jis išplėtojo ciklinės civilizacijų raidos teoriją. Jis teigė, kad visų civilizacijų raida vyksta pagal tuos pačius dėsnius. Taip pat tvirtino, kad galima išskirti aštuonias civilizacijas, kurios keitė vienas kitą. Dabar gi atėjo laikas Vakarų civilizacijos saulėlydžiui.
Pasak Špenglerio, kiekviena civilizacija turi savo vaikystę, brandą ir senatvę. Jis taip pat naudojo svarbią kultūros ir civilizacijos perskyrą. Kultūra – tai gyvybė ir kūrybiškumas, o civilizacija – tai jau sąstingis ir regresas. Jis siūlė, kalbant apie kiekvieno istorijos etapo raidą, naudoti pavasarios, vasaros, rudens ir žiemos terminus. Špengelis akivaizdžiai tęsė Hegelio tradiciją ir jo didžiausias indėlis – sugebėjimas reikšti idėjas įtaigia, poetiška kalba. Jo pasiūlytos metaforos sužavėjo to meto menininkus ir prasidėjo tikras kalbų apie „Vakarų krizę“ bumas.
Tiesa, Akademijos atstovai nereagavo labai entuziastingai. Sociologas Maksas Veberis Špenglerį pavadino išradingu diletantu, net ir iš Įpengelrio nemažai pasisėmęs istorikas Arnoldas Toinbis išsakė griežtą kritiką Špenglerio determinizmui ir tvirtino, kad istorijoje nėra viskas taip nulemta, kaip tvirtino Špengleris.
Osvaldas gimė konservatyvioje smulkaus tarnautojo šeimoje, kuri netrukus perikėlė į Halės miestą. Čia berniukas turėjo glaimybę gauti visapusišką išsilavinimą. Jam labai didelę įtaką darė Getės ir Nyčės kūryba. Jis studijavo įvairiuose Vokietijos universitetuose, gavo daktaro laipsnį, tačiau netrukus sunkiai susirgo.
1911 m. pervažiavo į Miuncheną, kur gyveno, kaip atsiskyręs nuo kitų mokslininkas. Savo didįjį veikalą baigė rašyti Didžiojo karo išvakarėse, tačiau teko plaukti karo pabaigos, kol knyga buvo išleista. To meto atmosfera buvo labai palanki Špenglerio idėjomis, todėl labai greitai jis tapo įžymybe. Kita jo knyga – Žmogus ir technika, kurioje jis perspėjo apie technologijų raidos pavojus, nebbebuvo tokia populiari.
Špengeleris pradžioje entuziastingai stebėjo Hitlerio iškilimą. Tačiau ilgainiui pradėjo kritikuoti nacizmą. Tiesa, jam nebuvo svetimas totalitarizmas, tačiau nepatiko „rasės grynuimo“ idėja ir antisemitizmas. Jis išleido knygą Apsisprendimo valanda, kuri netrukus buvo nacistų uždrausta. Jis ir vėl izoliavosi nuo žmonių, klasuėsi muzikos, daug skaitė, kolekcionavo rytietiškus ginklus ir mirė Miunchene. Jo mirtis nebuvo traktuojama, kaip svarbi netektis visuomenėje. Teigiama, kad prieš mirtį jis išpranašavo, jog Trečiasis Reichas bus trumpalaikis.
