Kas toji Venecijos bienalė? Pats žodis „bienãlė“ [it. biennale < lot. biennium — dveji metai], reiškia meno parodą ar festivalį, rengiamą kas dveji metai. Venecijos bienalė (it. La Biennale di Venezia) – Venecijos meno organizacija bei pirmoji ir pagrindinė jos organizuojama paroda, atidaryta dar 1895 m. Nuo 2009 m. organizacija žinoma kaip Bienalės fondas […]
Atodangos
Mažosios Lietuvos palikimo saugotojas Tautvydas Brakas
1919 m. gegužės 15 d. Klaipėdoje gimė Tautvydas Brakas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas, Sibiro tremtinys. Tautvydas Brakas gimė aktyvių Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų Adomo ir Marijos (g. Labrencytės) Brakų šeimoje. Tėvas Adomas Brakas (1886–1952) – žinomas Mažosios Lietuvos dailininkas, architektas, režisierius, pedagogas. Motina Marija Brakienė (1891–1983) – […]
Kokie tie Jono Meko prisiminimai apie Lietuvą?
Avangardinio kino tėvas – ši frazė dažniausiai skamba pristatant garsų kūrėją, naujos ir nestandartinės kino kalbos ieškotoją Joną Meką. Autoriaus eksperimentinė kūryba dar ilgai kalbės permainų vėjų ištroškusios kartoms. Vienas iš žymiausių autoriaus sukurtų filmų – 1972 m. „Prisiminimai iš kelionės į Lietuvą“. Tai ryškūs bėgančio laiko atgarsiai ir jautraus pasakojimo […]
Sovietmečio mitai. Kaip sovietai Lietuvą kūrė
Tiek okupacinė sovietų, tiek ir šiuolaikinės Rusijos valdžia savo propagandoje dažnai skleidžia mitą apie tai, jog Lietuva, kaip ir kitos sovietų „išlaisvintos“ šalys, finansiškai buvo išlaikomos Maskvos dotacijų, kurių dėka tapo moderniomis, industrializuotomis ir ekonomiškai išsivysčiusiomis. Tačiau išsamų finansinių apskaitos dokumentų tyrimą, apimantį 1946-1957 m. laikotarpį, atlikusi Lietuvos gyventojų genocido […]
Mažosios Lietuvos poetas Mikelis Hofmanas-Ateivis
1889 m. gegužės 3 d. Musaičiuose (Pašyšių vls., Šilokarčemos aps.) gimė Mikelis Hofmanas (slp. Ateivis), Mažosios Lietuvos poetas, visuomenės ir kultūros veikėjas. Mikelis Hofmanas gimė ūkininkų, surinkimininkų Kristupo ir Elskės Hofmanų šeimoje. Nuo 1896 m. balandžio 1 d. iki 1903 m. kovo lankė gretimo Metirkviečių kaimo liaudies mokyklą, kurią baigęs […]
Gegužės 2-oji istorijoje: prieš 500 metų mirė Renesanso genijus Leonardas da Vinčis
Tęsiame rubriką „Atodangos“, kurių tikslas – priminti bent kelis Lietuvai ir visai Europai svarbius istorinius įvykius, vykusius skirtingais laikotarpiais, bet kuriuos sieja tą pati diena kalendoriuje. 1519 m. gegužės 2 dieną Prancūzijoje mirė vienas žymiausių genijų per visą žmonijos istoriją – Leonardas da Vinčis. Šią pavardę yra girdėję net tie, […]
Poetei Dovilei Zelčiūtei – 60!
1959 m. balandžio 30 d. aktorių šeimoje Kaune gimė būsima poetė Dovilė Zelčiūtė. Baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Pirmieji eilėraščiai išspausdinti žurnale „Nemunas“, kai D. Zelčiūtei buvo septyniolika metų. Iki dabar išleido daugiau nei dešimt poezijos rinktinių. Kūrybą publikuoja „Šiaurės Atėnuose“, „Literatūroje ir mene“ ir […]
Balandžio 28-oji istorijoje: prieš 30 metų atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas
Prieš trisdešimt metų, 1989 m. balandžio 28 d., Kaune atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Tą dieną buvo surengta tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ (ją surengė Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos (LTSR MA) ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis), kurioje ir buvo paskelbta apie Vytauto Didžiojo […]
Balandžio 25-oji istorijoje: Guglielmo Marconi ne tik išrado radiją
Saulėtoje Italijoje, Bolonijos mieste, 1874 m. balandžio 25 d. gimė italų fizikas, inžinierius ir radijo išradėju laikomas Guglielmo Marconi. Gyvenimas iki radijo Gimė Bolonijoje, Italijoje. Buvo antras italo žemvaldžio Giuseppe Marconi ir airės Annie Jameson, priklausiusios garsiai giminei, įkūrusiai Jameson viskį, sūnus. Mokykloje Guglielmo sunkiai sekėsi mokytis, jį papildomai mokė namuose, samdė […]
Balandžio 24-oji istorijoje: tragiško likimo grafikė Marcė Katiliūtė
1912 m. balandžio 24 d. Ivoškiuose, Joniškio rajone, gimė Marcė Katiliūtė – būsima grafikė, tapytoja, knygų iliustratorė. 1925 m. miršta Marcės mama, ją auginti apsiėmė giliai tikinti močiutė Julijona Varnaitė-Čepulevičienė. Mergaitė nuolat jautėsi vieniša, tačiau tuo pačiu vis stiprėjo polinkis menui. Tėvas tuo tarpu vedė antrą kartą ir labai sunkiai kūrėsi Vaizgučių kaime, […]
Išeivijos liuteronų kunigei Tamarai Kelerytei-Schmidt sukaktų 80
Šiemet aštuoniasdešimtmetį švęstų pedagogė, evangelikų liuteronų kunigė, išeivijos Lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios viceprezidentė Tamara Kelerytė-Schmidt, pusketvirtų metų (1995–1998) tarnavusi Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos kunige. Tamara Kelerytė gimė 1939 m. balandžio 24 d. Tauragėje, buvo vyriausia dukra kunigo Adolfo ir Tamaros (g. Štrausaitės) Kelerių šeimoje. 1941 m. pradžioje iš sovietų okupuotos […]
Balandžio 19-oji Lietuvos istorijoje: tautinės vėliavos spalvos, Medininkų posto užpuolimas, partizanas Šarūnas ir moteris-mūza
1918 m. balandžio 19-osios Lietuvos Tarybos nutarimu buvo nustatytos Lietuvos tautinės vėliavos spalvos. Lietuvos trispalvės vėliavos atsiradimo istorija yra ilga ir sudėtinga. Inkorporuota į Rusijos imperijos sudėtį Lietuva ilgai negalėjo svarstyti tautinės vėliavos projekto. Nepaisant to, XIX a. antrojoje pusėje Lietuvą simbolizuojančių spalvų projektus kūrė gausios lietuvių išeivių bendruomenės JAV. […]