Atodangos

Andrius Navickas. Teisingas karas ir artimo meilė
Atodangos

Andrius Navickas. Teisingas karas ir artimo meilė

Evangelistas Matas perduoda Kristaus padrąsinimą savo sekėjams: „Girdėsite apie karus ir karų gandus. Žiūrėkite, kad neišsigąstumėte, nes reikia, kad visa tai įvyktų“ (Mt 24,6). Ne pats karas, kokiu pavidalu jis bevyktų, yra baisiausia, bet tai, jog, matant neteisybės įsigalėjimą, gali atšalti meilė. Juk bus išgelbėtas tas, kas ištvers iki galo (Mt 24,13). […]

Norbert Bolz. Dėmesio vadyba prieš informacijos gavybą
Atodangos

Norbert Bolz. Dėmesio vadyba prieš informacijos gavybą

Vienas iš įdomiausių šiuolaikinių medijų įtakos tyrinėtojų Norbertas Bolzas knygoje „Das ABC der Medien“ (Medijų pagrindai) siekia permąstyti iššūkius, kurie susiję su sparčia komunikacijos technologijų raida. Informacijos infliacija ir dėmesio vadyba Vienas svarbiausių šių dienų iššūkių – vis didėjantis kontrastas tarp naujų technologijų atveriamų galimybių apstumo ir mūsų dėmesio bei […]

Skandalingasis šachmatų genijus
Atodangos

Skandalingasis šachmatų genijus

JAV gimęs Robertas Fisheris neretai vadinamas šachmatų Mozartu, talentingiausiu šachmatininku per visą šio žaidimo istoriją. Į žymųjį austrų kompozitorių Fisheris panašus ir įnoringu charakteriu bei skandalais, kurie jį lydėjo visą gyvenimą. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar tikrai šis ,,protingiausias visų laikų kvailys”, kaip jį apibūdino vienas iš biografų, yra visų laikų […]

Prisiekęs tiesai. Kunigas Robertas Grigas
Atodangos

Prisiekęs tiesai. Kunigas Robertas Grigas

Gimė 1960 metų kovo 2 dieną Leipalingyje. Čia baigė vidurinę mokyklą, Nuo 1976 metų dalyvavo Eucharistijos bičiulių, taip pat blaivybės sąjūdžio veikloje. 1978–1982 metais studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute. Tuo metu įsitraukė į žurnalo „Vytis“ leidybą, bendradarbiavo su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ ir pogrindžio žurnalu „Aušra“, […]

Andrius Navickas. Krikščioniška mokykla – misija įmanoma? (II)
Atodangos

Andrius Navickas. Krikščioniška mokykla – misija įmanoma? (II)

Pirmojoje šio teksto dalyje raginau svarstyti klausimą, kuo krikščioniška mokykla turėtų skirtis nuo kitų? Klausiau – ar tikrai tai, jog mokyklą įsteigė krikščioniška bendruomenė, yra įvestos privalomos tikybos pamokos, yra pakankamas pamatas pripažinti švietimo įstaigos „krikščionišką tapatybę“? Aišku, jei mokyklos tikslą suvokiame tik kaip veiksmingą mokinių parengimą valstybiniams egzaminams, ir tai, […]

Mannequins
Atodangos

Irwing Kristol. Kai dorybė netenka patrauklumo (IV) Konservatyvusis idealas

Regresijos atvejis Norint, kad liberali, atstovaujamoji valdžia funkcionuotų, vien laisvų rinkimų nepakanka. Politinio proceso ir individualios laisvės rezultatai: galios, privilegijų ir nuosavybės paskirstymas taip pat turi būti suprantama kaip tam tikra, gilesne prasme išreiškiantys vertybes, valdančias individų gyvenimus. Norint, kad savivaldos idėja būtų įgyvendinama, reikia, kad ji apimtų ir privatųjį, […]

Irwing Kristol. Kai dorybė netenka patrauklumo (III) Dabartinės apologijos
Atodangos

Irwing Kristol. Kai dorybė netenka patrauklumo (III) Dabartinės apologijos

Trys dabartinės apologijos Bet ar gali žmonės gyventi laisvoje visuomenėje, neturėdami pagrindo tikėti, kad ši visuomenė yra dar ir teisinga? Aš taip nemanau. Mano istorijos supratimu, lygiai kaip žmonės negali ilgesnį laiką toleruoti dvasinės beprasmybės jausmo savo pačių gyvenime, taip jie negali ilgesnį laiką priimti visuomenės, kurioje galia, privilegijos ir […]

Irwing Kristol. Kai dorybė netenkam patrauklumo (II) Nuo buržuazinės visuomenės prie „laisvosios visuomenės“
Atodangos

Irwing Kristol. Kai dorybė netenkam patrauklumo (II) Nuo buržuazinės visuomenės prie „laisvosios visuomenės“

Nesugalvoju geresnio būdo parodyti, kaip toli kapitalizmas nuėjo nuo savo pirmykščių ideologinių ištakų, priešpastatydamas paties protingiausio nūdienos kapitalizmo gynėjo ir jo pirmtakų idėjas. Turiu omenyje Friederichą von Hayeką, kurio protas yra kaip reta aštrus ir galingas ir kurio knyga Laisvės sąranga (Constitution of Liberty) yra vienas turiningiausių pastarųjų dešimtmečių veikalų. Toje knygoje […]

Irwing Kristol. Kai dorybė nebetenka patrauklumo (I) Kapitalizmo pažadai
Atodangos

Irwing Kristol. Kai dorybė nebetenka patrauklumo (I) Kapitalizmo pažadai

Kai nėra noro matyti dalykus tokius, kokie jie yra, tada akivaizdūs dalykai ima atrodyti keisti ir apgaubti paslapties skraiste. Mano įsitikinimu, taip atsitiko su naujuoju radikalizmo protrūkiu, kuris iki pamatų supurtė didžiąją nūdienos Vakarų visuomenės dalį. Šiam reiškiniui paaiškinti prikūrėme krūvas išmoningiausių sociologinių ir psichologinių teorijų – tarp kurių pasitaikė […]

André Comte-Sponville. Homo moralis ir laisvoji rinka
Atodangos

André Comte-Sponville. Homo moralis ir laisvoji rinka

André Comte-Sponville – prancūzų filosofas, rašytojas, Nacionalinio patariamojo etikos komiteto gyvybės ir sveikatos mokslams narys. Čia pateikiama jo paskaita, skaityta 2016 metų birželio 30 dieną USI (Unexpected Sources of Inspiration) renginyje. Kapitalizmas išgyvena krizę. Tiksliau – mutaciją. O štai moralė yra madinga. Tačiau jeigu tikimės, kad moralė padės kapitalizmui išsikapstyti iš tos […]

Svetlana Aleksijevič. Viskas gali tapti literatūra… net ir karas
Atodangos

Svetlana Aleksijevič. Viskas gali tapti literatūra… net ir karas

Skaitytojams pateikiame ištrauką iš 1985 metais Baltarusijoje pasirodžiusios pirmosios S. Aleksijevič knygos „Karo veidas nemoteriškas“ (lietuviškai išleido leidykla „Alma littera“, 2017) ištrauką. Tai dalis įžangos, kurioje autorė po septyniolikos metų, jau subyrėjus Sovietų Sąjungai, prideda iš pirmojo leidimo išbrauktus Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių moterų liudijimus bei pašnekesių su cenzoriumi nuotrupas. […]

Sesė Monika Gavėnaitė: Dievui nėra negalimų dalykų
Atodangos

Sesė Monika Gavėnaitė: Dievui nėra negalimų dalykų

Vasario 16-ąją Prezidentūroje Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius įteiktas prieš pusmetį devyniasdešimtmetį atšventusiai seselei eucharistietei Monikai Gavėnaitei. Turi ji ir vienuolišką vardą Jonė, bet visi ją pažįstantys vadina tiesiog Monikute. Monika Gavėnaitė gimė 1926 m. rugsėjo 3 d. Edvardo Gavėno ir Marijos Račinskaitės-Gavėnienės šeimoje, Jakutiškių kaime, Ukmergės rajone. Tėvai – […]