Žyma: esė

Lina Navickaitė-Greičiuvienė. Traukinio karoliukas pamušalo klostėje
Augame kartu, Pasaulis yra gražus

Lina Navickaitė-Greičiuvienė. Traukinio karoliukas pamušalo klostėje

Mėnesiena, sniegas, beveik naktis. Švytinčio baltumo ir matinės juodumos kompozicija nejučiomis mane įima savin kaip kokią mažytę priešybių sandūrą amortizuojančią detalę. Akcentą, niuansą, tarpinę ar tarpininkę… Siaučiuosi į kailinius. Smelkia malonus gaivus šaltukas, lyg pamažėle būčiau verčiama mėtiniu ledinuku. Suklūstu: tolumoje ritmingas traukinio dardesys skaidosi į karoliukus – apvalius, irgi šaltus, […]

Lina Švilpienė. Spalis
Augame kartu

Lina Švilpienė. Spalis

Šiuolaikinis mokytojas – ateities architektas. Jis, kaip ir verslo organizacijos vadovas ar grupės lyderis, yra drąsus, turi viziją, kurios atkakliai siekia, moka įkvėpti ir sutelkti komandą, padeda kiekvienam jos nariui atsiskleisti ir tobulėti. Šiuolaikinis mokytojas lankstus ir empatiškas. Jis – kartu ir mokinys, besimokantis iš savo nesėkmių, niekad nenuleidžiantis rankų. […]

Sunset Forest Autumn Nice Evening September Nature Beautiful Path HD Desktop
Augame kartu

Živilė Litvinaitė-Juchnevičienė. Nes tai ne apie žodį, tai apie mus – n a M U S

Mūsų žodynas esti prisipildęs naujadarų, naujų sąvokų, formų. Dažnai jos tuščios ar sklidinos neigiamų spalvų, atspalvių, fonų, atodūsių. Kartais net pirštų galais negali priliesti, pajausti jų svorio. Anei lengvumo. Negali net liežuvio galu lyžtelti ir pajusti, kokiais gi prieskoniais jie pagardinti. Kartais jie tokie beskoniai. Ar visai neužuodžiami. Ir šleikštulį […]

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“
Augame kartu

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“

Turbūt jau imu senti (o gal tiesiog suaugti – kaip ten būna su 27-tais gyvenimo metais?), nes vis dažniau bandau surasti mintyse savo vaikystės namų prisiminimus. Kažkurią naktį net sapnavau didžiulį raudoną namų kilimą, kurį išnešti, kad „įkvėptų“ gryno oro, būdavo nelengvas prieššventinis uždavinys. Na, ir kas tas kilimas. Nušliaužiotas, […]

Jūratė Ziedelytė. Kaip prisijaukinti tylos kalno drugelį
Pasaulis yra gražus

Jūratė Ziedelytė. Kaip prisijaukinti tylos kalno drugelį

Turbūt ir tau yra nutikę taip: skubi iš namų, staiga ima ir ištrūksta visos marškinių sagos, konvulsišku judesiu besiaunant batą, jis įplyšta, vienu brūkštelėjimu nepataisomai užstringa striukės užtrauktukas, tau alkūne atsitrenkus į arbatos puodelį, jis lyg raketa tėškiasi nuo stalo į šalis, išspjaudamas žoleles lyg nuodus, ir tada, lėkdamas į […]

Dominyka Navickaitė. Atvirumo drąsa
Augame kartu

Dominyka Navickaitė. Atvirumo drąsa

Gyvename visuomenėje ir, kad ir kokie maištininkai bebūtume, kad ir kaip tvirtintume plaukiantys prieš srovę ar besipriešinantys standartams, normoms, vis tiek matome mus supantį pasaulį ir, kad ir kaip bandytume nuo jo atsiriboti, jis vis tiek mus veikia, disciplinuoja. Vyraujančioms idėjoms tereikia atrasti nediduką nesaugumo jausmo pragraužtą plyšelį ir jos […]

Stepas Eitminavičius. Amžinas ėjimas tilto briaunomis
Augame kartu

Stepas Eitminavičius. Amžinas ėjimas tilto briaunomis

Jau metai, kai nesu mokytojas. Kai esu senjoras. Turiu daug laiko vaikščioti, galvoti. Utenoje yra gražus Vyžuonos parkas. Čia yra visko: dešimt tiltų, dveji statūs laiptai, daug medžių, daug sporto inventoriaus. Čia būdamas dažnai prisimenu patinkantį Marcelijaus Martinaičio eilėraštį „Amžinas tiltas“. Ėjote tiltu, einame tiltu, eisite tiltu – trys esminės žmogaus […]

Viktorija Rimaitė. Apie namus be kardų
Augame kartu

Viktorija Rimaitė. Apie namus be kardų

Mano vyras šiandien išleido knygą. O aš sėdžiu ir stebiuosi, kaip greitai auga mažasis mūsų pipiras. Lyg tiestum į raudonuojančią saulę šąlančias rankas ankstyvo rudens vakarą – šitaip mes gyvename, sudėję kardus. Sudėję namus, vaikus, darbus, džiaugsmus, ligas, kasdienybės bedugnes ir save į vieną bendrą gyvenimą. Kad jį turėtum, tiesi […]

Rūta Norkutė. Laipteliai
Augame kartu, Pasaulis yra gražus

Rūta Norkutė. Laipteliai

Pirmas laiptelis, antras laiptelis, trečias laiptelis / Pirmas laiptelis, antras laiptelis, trečias laiptelis Įlipu į traukinį ir įsitaisau savo vietoje, pasidedu ant kelių Alessandro Baricco „Novečentą“. Maža daili knygutė kelionei – ačiū, mama. – Atsiprašau, panele, aš šiek tiek išgėręs, – netrukus pasilabina sėsdamasis šalia mano traukinio kaimynas. Mintyse susinervinu, kad […]

Photography Life Flowers Soft Still Longing Flower Hd 1080p
Augame kartu

Liepa Kazlauskaitė. Nebijok, mes visi esam vieniši

Mes visi ilgimės namų. Tos vietos, kurioje po dienos rūpesčių galėtume prisėsti su puodeliu arbatos ir šilta, švelnia antklode. Kambario, kuriame, atėjus nakčiai, užmigtume, jausdamiesi saugūs tarp sienų, bent trumpam paslėpusių mus nuo visų pasaulio nejaukumų ir pavojų. Ir, žinoma, tų, kurie savo buvimu ir sukuria tuos namus, atsakydami į […]

Jūratė Ziedelytė. Apie netobulumą kaip vientisos tylos pažinimo šaltinį
Augame kartu

Jūratė Ziedelytė. Apie netobulumą kaip vientisos tylos pažinimo šaltinį

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų išgyvena gniuždančias netobulumo (silpnumo, bejėgiškumo, savigraužos, savikritikos, kaltės, neapykantos sau jausmo) akimirkas, kada visi mūsų gražiausi sielos apsireiškimai nublanksta ir atsiveria vidinė smegduobė į sunkią kasdienę buitį ir būtį. Bet kartais nutinka taip, kad būtent pačiuose netobuliausiuose tylos pavidaluose slypi didžiausia jėga. Tyla savyje yra tobula, […]

Umberto Eco. Burnele mano, patylėki…
Pasaulis yra gražus

Umberto Eco. Burnele mano, patylėki…

Pasaulinę šlovę Umberto Eco (1932–2016) pelnė jo romanai, tačiau rašytojas taip pat buvo žinomas ir savo moksline bei publicistine veikla. Net tris dešimtmečius U. Eco bendradarbiavo su italų leidiniu „L’Espresso“, kuriame turėjo savo skiltį bei reguliariai rašė tekstus labai plačiomis temomis – nuo mobiliųjų telefonų, monoteizmo, internetinės pornografijos, Hario Poterio, […]