1945 m. lapkričio 20 dieną Jugoslavijoje įvyko rinkimai, kuriuose absoliuti dauguma gyventojų politinį vadovavimą perdavė komunistų lyderiui, vienam iš partizaninio judėjimo vadų – Josipui Brozui Tito, kuis dar vadinamas „Balkanų Stalinu“. 1892 metų gegužės 7 dieną kroato ir slovėnės Brozų šeimoje gimė berniukas, kuris buvo pakrikštytas Josipu (lietuviškai būtų – […]
1923 metų lapkričio 8 dieną daug Vokietijos nacionalistinės darbininkų partijos narių susirinko aludėjė „Bürgerbräukeller“ Miunchene. Lietuvoje sunku įsivaizduoti aludę, kurioje gali tilpti 3000 žmonių – būtent tiek, kaip teigiama, buvo tą vakarą susirinkusiųjų, tačiau Miunchene buvo labai didžiulės salės, kuriose žmonės rinkdavosi ne tik atsigerti alaus, bet ir pabendrauti tarpusavyje, […]
Kažin ar rastume žodžius, atnešusius žmonijai daugiau kančių nei šios trys eilutės iš Apreiškimo Jonui (Apokalipsės): „Ir išvydau angelą, nužengiantį iš dangaus <…>. Jis nutvėrė slibiną – senąją gyvatę, kuri yra Velnias ir Šėtonas, – surišo jį tūkstančiui metų ir įmetė į bedugnę <…>. Taip pat aš regėjau sielas tų, kuriems buvo […]
„Apie kiekvieno šių žmonių gyvenimą būtų galima parašyti istorinį romaną,“ – teigia fotografas Klaudijus Driskius šiais metais pristatęs Lietuvos partizanų ir ryšininkų dabarties portretų knygą bei parodą „Laisvųjų testamentai“. Knygoje publikuojami 83 laisvės kovotojų portretai ir trumpos jų istorijos, atskleidžiančios autentiškas pasipriešinimo, meilės ir kančios istorijas. Kaip knygos pratarmėje rašo […]
Mečislovas Reinys gimė 1884 m. vasario 5 d., Madagaskaro vienkiemyje, Daugailių parapijoje, Utenos rajone. Iš kur kilo toks afrikietiškas vardas, neteko sužinoti. Jo tėvai buvo Jeronimas ir Julijona. Mečislovas buvo jauniausias iš 11 vaikų. Mano senelis – Izajošius – buvo vyriausias brolis. Pasak prof. Prano Dovydaičio, arkivyskupas nuo pat mažens […]
Didžiąją ir svarbiausią savo dokumentų dalį KGB išsivežė į Rusiją, tačiau ir iš likusių galima atsekti KGB ir kitų sovietų jėgos struktūrų bandymus pasipriešinti laisvės sąjūdžiui. Visus dvejus atgimimo metus prievartos grėsmė buvo visai šalia Sąjūdžio ir galiausiai prasiveržė praėjus metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. „Legali opozicija“ Jei LSSR KGB […]
Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetis yra gera proga prisiminti tris signatarus ateitininkus: Kazį Bizauską, Praną Dovydaitį ir Aleksandrą Stulginskį. Čia galime užduoti klausimą, kas juos jungė, be to, kad 1917 metais jie buvo išrinkti į Lietuvos Tarybą ir vėliau pasirašė Vasario 16-osios aktą? Pranas Dovydaitis ir Aleksandras Stulginskis buvo praktiškai vienmečiai: […]
Šiomis dienomis prisiliečiau prie istorijos, kuri man asmeniškai ilgą laiką buvo nutylėta. Nors apie ją jau kalbama, rašoma, ji pripažįstama, tačiau man buvo tartum kita, kitų istorija. Viename pirmųjų savo dienoraščio sakinių tuomet keturiolikmetis Icchokas Rudaševskis užrašė: „Dar niekada gyvenimas nebuvo toks saulėtas, linksmas ir nerūpestingas kaip 1941-ųjų vasarą“. Tačiau […]
Vienas reikšmingiausių pokaryje Lietuvoje vykusių kovų liudijimų – partizanų bei jų ryšininkų, rėmėjų fotografijos, kuriose įamžinta laisvės kovotojų buitis, apranga, ginkluotė, kasdienybė, kariniai mokymai, darbai, poilsio ir pramogų valandėlės. Tačiau didžiausią įspūdį, be abejo, palieka šių žmonių veidai, jų rimtis, drausmė, susikaupimas. Pradžioje partizanai vengė fotografuotis, o kai kuriose apygardose […]
„Literatūra ir menas“ 2018-04-20 nr. 3656 Šią naktį, vėlyvą valandą, kai sniegas ir vaikų sapnai valdo pasaulį, aš noriu kalbėti visais pasaulio šešėliais. Šį 79 gruodį aš myliu jus.. Eilėraštyje įamžintas 1979-ųjų gruodis poetui Rimui Burokui, kuriam šių metų balandžio 21 d. būtų suėję 65-eri, buvo lemtingas. 1972 m. vasarą […]
Unikali istoriniu ir kultūriniu atžvilgiu knyga „Vilniaus kelrodis“, pasirašyta Paulio Monty pseudonimu, pirmą kartą buvo išleista vokiškai Vilniuje, „Wilnaer Zeitung“ laikraščio leidykloje 1918 m., remiantis straipsniais, periodiškai skelbtais tame pačiame leidinyje nuo jo įkūrimo pradžios 1916 m. I-ojo pasaulinio karo metu Vilnius vokiečių kariams, tarnaujantiems Rytų fronte, įgijo tranzitinės geografijos […]
Ką amžių sandūroje (XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje) gyvenusiam lietuviui reiškė žemė, miškas ir… degtinė ar emigracija. Kas labiausiai rūpėjo anų laikų lietuviui, kuo jis džiaugėsi, ko gėdijosi, kaip to meto Lietuvoje žiūrėta į verslą ir amatus, kas (ir kada) valgyta, kada (ir kiek) praustasi. Kaip Lietuvoje atsirado […]