Kelis dešimtmečius Vilniuje gyvenęs bei nepamirštamą miesto portretą sukūręs fotografas Janas Bułhakas knygoje „Šviesos estetika“ rašė: „Peizažas – kūrybingo žmogaus sielos būvis… Tik tada, kai pojūčiai pasiekia didžiausią įtampą, gimsta peizažas.“ Ši citata puikiai tinka fotomenininkui Stanislovui Žvirgždui (g. 1941), beje, kaip tik ir išvertusiam minėtą J. Bułhako knygą. Ir ne […]
Šiandien, Birželio 27 dieną, fotomenininkas Antanas Sutkus švenčia savo 80-ąjį jubiliejų. Fotografuoti liovėsi, bet senesni darbai vis naujai prabyla, tad dienas menininkas leidžia tvarkydamas itin turtingą archyvą, kuriame slepiasi sustabdytų akimirkų lobynai. A. Sutkus gimė 1939 m. Kluoniškių kaime, Kauno rajone, ant Nemuno kranto. Menininko tėvas Motiejus dirbo durpių įmonėje Ežerėlyje darbininku. Jis buvo […]
Eidamas devyniasdešimt septintuosius metus sausio 23 d. mirė pasaulyje žinomas kino menininkas, poetas Jonas Mekas. „Sąmoningai ar nesąmoningai aš pasirinkau. Mano laikas ribotas, aš pasirinkau meną ir grožį, plačiąja šių žodžių prasme, o ne bjaurumą ir siaubą, kuriame mes gyvename dabar. Jaučiau, kad mano pareiga neišduoti tų praėjusių amžių poetų, […]
Nes atminkit – taip Viešpats paskyrė, Ir todėl pagal valią dangaus, Kas šios žemės vargų nepatyrė, Tas saldybių dangaus neragaus. Aukštoji kultūra kartais tokia aukšta, kad netelpa pro duris, pasilikdama savo nedideliame kambarėlyje. Ji tokia aukšta, kad pradeda save riboti – netelpa įeiti ir išeiti, niekas nenori, kad ji sėdėtų […]
Liepos 5-ąją dieną, 1927 metais Mažeikiuose pasaulį išvydo lietuvių poetė, dabar žinoma kaip Liūnė Sutema, Zinaida Nagytė (vėliau tapusi dar ir Katiliškiene). [….] Mano akys pilnos saulėlydžio, mano saujos pilnos saulėlydžio, iščiulpto korio vaškas burnoje – susigeriu žemėn pilkai rusvu saulėlydžiu, kurio niekada nemačiau. (Iš dviejų paskutinių „Vendetos“ posmų) Augo […]
Susan Sontag (1933–2004) – amerikiečių rašytoja, filosofė, politinė veikėja, režisierė. Vienas garsiausių jos kūrinių „Apie fotografiją“ („On photography“) išleistas ir lietuvių kalba. Kiek mažiau Lietuvoje žinome apie jos socialines akcijas, įtaigią publicistiką ir išgyventas asmenines dramas. 1979 metais žurnalistas Jonathan Cotto parengė ir žurnale „Rolling Stone“ paskelbė išsamų pokalbį su Sontag, […]
„Kada istorijos angoj pats pirmasis piemenėlis pasidarė birbynę, šiurkštus žmogaus žodis pradėjo ieškoti dainos. Nuo to laiko poetai išmoko kalbėti įvairiausiais balsais ir išvaikščiojo painiausius žmogaus dvasios labirintus, bet tarp jų iki šiandien neišnyko tie, kurie, pirmykščio dainos ilgesio šaukiami, dar vis klausosi to amžių gelmėj nuskendusio piemenėlio melodijos. Toks […]
Katalikų bažnyčiose ikonos, bent jau Lietuvoje, tapo populiarios ne taip jau ir seniai. Anksčiau jos laikytos daugiau Rytų Bažnyčios tradicija. Tačiau, kaip teigia ikonografė Eglė Jurevičė, ikonų tapymas yra bendros Bažnyčios tradicija ir dovana, kuri gyvuoja nuo IV amžiaus. Apie ikonų reikšmę Bažnyčios tradicijoje, ikonografo maldos kelią, senųjų meistrų darbus […]
2017 m. sausio 24 dieną šis tekstas pelnė XIII Don Kichoto žurnalistikos premiją už geriausiai parašytą darbą XXXIV Ispanijos Karaliaus premijų ceremonijoje. Apdovanojimą teikia Ispanijos naujienų agentūra EFE ir Ispanijos Tarptautinės kooperacijos bei vystymosi agentūra. Šis tekstas buvo skelbtas iliustruotame Vocento leidėjų grupės dienraščių priede „XL Semanal“ 2015 m. rugsėjo […]
Gyvenime vadovaujamės tokiu principu – esame lygūs ar bent jau turime vienodas teises, potencialą tapti laimingiems, siekti karjeros aukštumų ir įsitvirtinti šiame pasaulyje. Žinoma, tas teises ir galimybes kiekvienas suvokia skirtingai. Todėl kai kuriems vien išgirdus tokį teiginį, jog visi esame traktuojami kaip lygūs, kyla pykčio banga ir noras aktyviai […]
Pastaraisiais metais šokio teorija ir kritika pamažu žengia iš teatrologijos prieglobsčio, įteisindama save kaip atskirą mokslo šaką. Pirmoji ir kol kas vienintelė jos profesorė Vokietijoje, Gabrielle Brandstetter (g. 1954), šokio istorijos ir teorijos žymių ieškojo vos pradėjusi akademinę veiklą – pirmiausia teatrologijos ir literatūrologijos baruose. Jos moksliniai interesai aprėpia šokio […]
„Masių“ ir „visuomenės“ santykiai – tipiška mūsų epochos problema, nesiliaujanti aštrėti pastaraisiais dešimtmečiais. Ji reikalauja nuodugnių antropologinių apmąstymų ir išsamios dabartinės kultūrinės aplinkos analizės. Čia noriu pasidalyti keliomis asmeninėmis įžvalgomis ir tikiuosi, kad būsite man dėl to atlaidūs. Vien žodžius „masės“ ir „visuomenė“ apibrėžti labai sunku. Jų reikšmės savaime neturi […]