Žyma: Morkūnas

Lina Laura Švedaitė. Labas iš kosmoso
Augame kartu

Lina Laura Švedaitė. Labas iš kosmoso

Pranešu, kad čia tamsu ir nėra kuo kvėpuoti. Pranešu, kad aplink mano kaklą tris kartus buvo apsivijusi virkštelė, pranešu, kad natūraliomis sąlygomis aš neturėjau gimti. * – Bet gimiau. * – Koks tavo vardas? – Laura. – Iš kur atvykai? – Iš Lietuvos. – Iš kur? – Iš Šiaurės rytų […]

Antanas Terleckas. Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni
Augame kartu

Antanas Terleckas. Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni

Nekenčiau darželio. Dvi savaitės verksmo ir šauksmo. Atrodė neteisinga: mama palydi, atsisveikina ir palieka mane kažkokios senės priežiūrai. Senė iš pradžių mandagi, kaip ir pridera Lakštingalų gatvės gyventojai, bet tuoj jai atsibodau. Pagrasino ukolu, jeigu neužsičiaupsiu. Nežinojau, kas yra ukolas, bet klausti nedrįsau. Man tik paaiškino, kad ukolas yra kažkaip […]

Evgenios Levin nuotrauka
Augame kartu

Julija Davidavičiūtė. Aš namo, o tu?

– Skrendu namo, – telefonu man pranešė vaikystės draugas, po ilgų mėnesių užsienyje gavęs savaitę atostogų ir nusprendęs jas praleisti gimtinėje. – Manęs laukia namai, – pasakė raudonskruostė mergina, kuri akivaizdžiai nenorėjo su manimi išgerti dar vienos taurės vyno ir it gelbėjimosi ratą sviedė oran šią frazę. – Būsiu namie, – ištarė buvęs […]

Augame kartu, Pasaulis yra gražus

Lina Navickaitė-Greičiuvienė. Traukinio karoliukas pamušalo klostėje

Mėnesiena, sniegas, beveik naktis. Švytinčio baltumo ir matinės juodumos kompozicija nejučiomis mane įima savin kaip kokią mažytę priešybių sandūrą amortizuojančią detalę. Akcentą, niuansą, tarpinę ar tarpininkę… Siaučiuosi į kailinius. Smelkia malonus gaivus šaltukas, lyg pamažėle būčiau verčiama mėtiniu ledinuku. Suklūstu: tolumoje ritmingas traukinio dardesys skaidosi į karoliukus – apvalius, irgi šaltus, […]

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“
Augame kartu

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“

Turbūt jau imu senti (o gal tiesiog suaugti – kaip ten būna su 27-tais gyvenimo metais?), nes vis dažniau bandau surasti mintyse savo vaikystės namų prisiminimus. Kažkurią naktį net sapnavau didžiulį raudoną namų kilimą, kurį išnešti, kad „įkvėptų“ gryno oro, būdavo nelengvas prieššventinis uždavinys. Na, ir kas tas kilimas. Nušliaužiotas, […]

Gendrutis Morkūnas. Švęsti kosmose ir tvarte
Pasaulis yra gražus

Gendrutis Morkūnas. Švęsti kosmose ir tvarte

Būdamas vaikas, Kūčių vakarą ir Naujųjų metų išvakarėse prieš visiems sėdant prie stalo, paslapčia nueidavau į tvartą. Pažiūrėti į gyvuliukus. Ne, ne į tai, ar jie kalbės ir ar darys kitokius stebuklus. Apie dabar visais varpais, visais kanalais į visų ausis kasmet skalambijamus senovinius Kalėdų stebuklus tada nežinojau beveik nieko, […]