Žyma: morkūno esė konkursas

Lina Laura Švedaitė. Labas iš kosmoso
Augame kartu

Lina Laura Švedaitė. Labas iš kosmoso

Pranešu, kad čia tamsu ir nėra kuo kvėpuoti. Pranešu, kad aplink mano kaklą tris kartus buvo apsivijusi virkštelė, pranešu, kad natūraliomis sąlygomis aš neturėjau gimti. * – Bet gimiau. * – Koks tavo vardas? – Laura. – Iš kur atvykai? – Iš Lietuvos. – Iš kur? – Iš Šiaurės rytų […]

Antanas Terleckas. Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni
Augame kartu

Antanas Terleckas. Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni

Nekenčiau darželio. Dvi savaitės verksmo ir šauksmo. Atrodė neteisinga: mama palydi, atsisveikina ir palieka mane kažkokios senės priežiūrai. Senė iš pradžių mandagi, kaip ir pridera Lakštingalų gatvės gyventojai, bet tuoj jai atsibodau. Pagrasino ukolu, jeigu neužsičiaupsiu. Nežinojau, kas yra ukolas, bet klausti nedrįsau. Man tik paaiškino, kad ukolas yra kažkaip […]

Evgenios Levin nuotrauka
Augame kartu

Julija Davidavičiūtė. Aš namo, o tu?

– Skrendu namo, – telefonu man pranešė vaikystės draugas, po ilgų mėnesių užsienyje gavęs savaitę atostogų ir nusprendęs jas praleisti gimtinėje. – Manęs laukia namai, – pasakė raudonskruostė mergina, kuri akivaizdžiai nenorėjo su manimi išgerti dar vienos taurės vyno ir it gelbėjimosi ratą sviedė oran šią frazę. – Būsiu namie, – ištarė buvęs […]

Augame kartu, Pasaulis yra gražus

Lina Navickaitė-Greičiuvienė. Traukinio karoliukas pamušalo klostėje

Mėnesiena, sniegas, beveik naktis. Švytinčio baltumo ir matinės juodumos kompozicija nejučiomis mane įima savin kaip kokią mažytę priešybių sandūrą amortizuojančią detalę. Akcentą, niuansą, tarpinę ar tarpininkę… Siaučiuosi į kailinius. Smelkia malonus gaivus šaltukas, lyg pamažėle būčiau verčiama mėtiniu ledinuku. Suklūstu: tolumoje ritmingas traukinio dardesys skaidosi į karoliukus – apvalius, irgi šaltus, […]

Augame kartu

Lina Švilpienė. Spalis

Šiuolaikinis mokytojas – ateities architektas. Jis, kaip ir verslo organizacijos vadovas ar grupės lyderis, yra drąsus, turi viziją, kurios atkakliai siekia, moka įkvėpti ir sutelkti komandą, padeda kiekvienam jos nariui atsiskleisti ir tobulėti. Šiuolaikinis mokytojas lankstus ir empatiškas. Jis – kartu ir mokinys, besimokantis iš savo nesėkmių, niekad nenuleidžiantis rankų. […]

Augame kartu

Živilė Litvinaitė-Juchnevičienė. Nes tai ne apie žodį, tai apie mus – n a M U S

Mūsų žodynas esti prisipildęs naujadarų, naujų sąvokų, formų. Dažnai jos tuščios ar sklidinos neigiamų spalvų, atspalvių, fonų, atodūsių. Kartais net pirštų galais negali priliesti, pajausti jų svorio. Anei lengvumo. Negali net liežuvio galu lyžtelti ir pajusti, kokiais gi prieskoniais jie pagardinti. Kartais jie tokie beskoniai. Ar visai neužuodžiami. Ir šleikštulį […]

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“
Augame kartu

Irena Latakaitė. Namai „senovėje“

Turbūt jau imu senti (o gal tiesiog suaugti – kaip ten būna su 27-tais gyvenimo metais?), nes vis dažniau bandau surasti mintyse savo vaikystės namų prisiminimus. Kažkurią naktį net sapnavau didžiulį raudoną namų kilimą, kurį išnešti, kad „įkvėptų“ gryno oro, būdavo nelengvas prieššventinis uždavinys. Na, ir kas tas kilimas. Nušliaužiotas, […]

Augame kartu, Pasaulis yra gražus

Virgis Šidlauskas. Auksinės žuvelės

Rytai kartais būna pasiutusiai keisti. Tokie pilni ilgesio ir neaiškumo, kad įkvėpus didesnį gurkšnį oro, atrodo, tuoj imsi ir susprogsi it balionas. Todėl kvėpuoji lygiai ir ramiai. Kad nesutrikdytum tylos. Rytai su akyse dar tik besisklaidančia tamsa ir pro vokų plyšelius slapčia besiropščiančiais, kikenančiais bei po pagalve susislepiančiais sapnais. Užuolaidos […]

Augame kartu

Viktorija Rimaitė. Apie namus be kardų

Mano vyras šiandien išleido knygą. O aš sėdžiu ir stebiuosi, kaip greitai auga mažasis mūsų pipiras. Lyg tiestum į raudonuojančią saulę šąlančias rankas ankstyvo rudens vakarą – šitaip mes gyvename, sudėję kardus. Sudėję namus, vaikus, darbus, džiaugsmus, ligas, kasdienybės bedugnes ir save į vieną bendrą gyvenimą. Kad jį turėtum, tiesi […]