Žyma: Navickaitė

In memoriam. Jonas Mekas: darbštūs angelai, vynuogių lėkštė ir vien tik „dabar“
Pasaulis yra gražus

In memoriam. Jonas Mekas: darbštūs angelai, vynuogių lėkštė ir vien tik „dabar“

Eidamas devyniasdešimt septintuosius metus sausio 23 d. mirė pasaulyje žinomas kino menininkas, poetas Jonas Mekas. „Sąmoningai ar nesąmoningai aš pasirinkau. Mano laikas ribotas, aš pasirinkau meną ir grožį, plačiąja šių žodžių prasme, o ne bjaurumą ir siaubą, kuriame mes gyvename dabar. Jaučiau, kad mano pareiga neišduoti tų praėjusių amžių poetų, […]

Stendalis: rašytojo gyvenimo peripetijos, garsiausi romanai ir net jo vardu praminta nervų liga
Pasaulis yra gražus

Stendalis: rašytojo gyvenimo peripetijos, garsiausi romanai ir net jo vardu praminta nervų liga

Sausio 23d. minime Stendalio gimimo dieną. Stendalis, kurio tikrasis vardas Marie-Henri Beyle, gimė 1783 metais. Jis –  garsus prancūzų rašytojas, vienas pirmųjų pradėjęs rašyti realistine ir romantine forma. Žymiausi jo kūriniai: pamfletų rinkinys „Rasinas ir Šekspyras”, romanas „Raudona ir juoda”, „Lusjenas Levenas“, „Parmos vienuolynas“. Prieš pamildamas buvau menkas, ir kaip tik todėl, kad kartais jausdavau pagundą […]

Dominyka Navickaitė. Keitėsi, keičiasi, keisis
Augame kartu

Dominyka Navickaitė. Keitėsi, keičiasi, keisis

Pokyčiai kaip gyvenimo idiomos. Sunku juos perprasti, nes visos reikšmės perkeltinės, o ir išversti kažkam kitam neišeina. Turi pats susitaikyti su jų beprasmybe ir prasmingumu, kurie keliauja drauge. Jie ateina, ir niekaip negali jų išvaryti. Nekviesti svečiai, kuriuos reikia priimti, vaišinti arbata ir surasti kampą, kur jie galėtų nakvoti. Būna […]

Dominyka Navickaitė. Impresija apie spektaklį „Charonas“ ir ėjimą į mirtį
Augame kartu

Dominyka Navickaitė. Impresija apie spektaklį „Charonas“ ir ėjimą į mirtį

Dabar teatras būna visoks. Tenka matyti ir tradicinio tipo spektaklius, ir inovatyvius, papildytus technikos žaismėmis pasirodymus. Turime ne tik skirtingų kartų kūrėjus, bet ir daugybę naujų galimybių, besikertančių pasaulėžiūros ir meno suvokimo srovių, įrodančių, kad gyvename laikmetyje, kuris jau pralenkė ir postmoderną. Ir štai jaunos, šiemet baigusios LMTA režisūros ir vaidybos […]

Šiandien ES minima vienodo darbo užmokesčio diena
Atodangos

Šiandien ES minima vienodo darbo užmokesčio diena

Šiandien minima vienodo darbo užmokesčio diena. Net ir dabar, pastebimas ženklus skirtumas tarp vyrams ir moterims išmokamo vidutinio atlyginimo už tą patį darbą. ES tyrėjai suskaičiavo, kad dėl darbo užmokesčio skirtumo, moterims tenka dirbti už dyką net iki dviejų mėnesių. Moterys Europos Sąjungoje vis dar uždirba 16,2 proc. mažiau negu vyrai. […]

100 metų, kai Lietuvoje leista moterims balsuoti!
Atodangos

100 metų, kai Lietuvoje leista moterims balsuoti!

2018 m. lapkričio 2 d. sukanka 100 metų, kai Lietuvoje leista balsuoti moterims. Tokia proga kviečiame prisiminti istorinius potepius ir žingsnius, kurie atvedė iki ten, kur esame šiandien. Taipogi, reikia nepamiršti, kad, nors gyvename XXI a., ne visos pasaulio moterys pasaulyje gali džiaugtis balsavimo teisėmis ir jaustis pilnavertėmis, tad moterų […]

Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek,  kiek pasidavė žodis
Pasaulis yra gražus

Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek pasidavė žodis

1937 m. liepos 12 d. Kaune pasaulį išvydo lietuvių poetė Viktorija Judita Vaičiūnaitė. Rašyti pradėjo vienuolikos metų. Petras Vaičiūnas (J. Vaičiūnaitės dėdė) buvo poetas ir dramaturgas, eilėraščius jaunystėje bandė rašyti ir J. Vaičiūnaitės mama, vėliau pasirinkus medicinos seselės kelią. Kaune gyveno iki septyniolikos metų, kasmet važiuodavo į Vilnių, kur gyveno Petras […]

Liūnės Sutemos nuolatinės emigracijos ir eilės, pilnos lyriškų sutemų
Atodangos

Liūnės Sutemos nuolatinės emigracijos ir eilės, pilnos lyriškų sutemų

Liepos 5-ąją dieną, 1927 metais Mažeikiuose pasaulį išvydo lietuvių poetė, dabar žinoma kaip Liūnė Sutema,  Zinaida Nagytė (vėliau tapusi dar ir Katiliškiene). [….] Mano akys pilnos saulėlydžio, mano saujos pilnos saulėlydžio, iščiulpto korio vaškas burnoje – susigeriu žemėn pilkai rusvu saulėlydžiu, kurio niekada nemačiau. (Iš dviejų paskutinių „Vendetos“ posmų) Augo […]

Dominyka Navickaitė. Į obelį parimus…
Augame kartu

Dominyka Navickaitė. Į obelį parimus…

Labai banalu ir plačiai žinoma, kad mažiau vertiname tai, ką turime, ir esame linkę idealizuoti tai, ko manom, kad stokojam. Kaimyno kieme žolė visada atrodo žalesnė, ar ne taip sakoma? Bet net racionalizuojant šią mintį, esam prispausti realybės, kuri primena iškreiptų veidrodžių karalystę, nes praktikoje daug sunkiau tai suvokti. Ir […]

Dominyka Navickaitė. Reikšmingų detalių šaltinis
Augame kartu

Dominyka Navickaitė. Reikšmingų detalių šaltinis

Apie žmogaus charakterį turėtume spręsti ne stebėdami, kaip jis bendrauja su sau lygiais ar viršesniais už save, bet kaip jis elgiasi su esančiais žemesnėje padėtyje. Juk kartais patys galantiškiausi džentelmenai su aptarnaujančia padavėja restorane elgiasi ne kaip su žmogumi, bet kaip su šiukšle. Ko tada vertas tas džentelmeniškumas? Žmogus nuolat […]

Lietuvos filosofui, pedagogui Stasiui Šalkauskiui atminti
Atodangos

Lietuvos filosofui, pedagogui Stasiui Šalkauskiui atminti

1886 metais Ariogaloje, tuometinėje Rusijos imperijoje, gegužės 16 dieną pasaulį išvydo Stasys Šalkauskis. Gimė gydytojo ir bajoraitės šeimoje, kuri buvo gana pasiturinti, išsilavinusi. Stasys buvo trečiasis šeimos vaikas, nuo pat vaikystės pasižymėjęs silpna sveikata. 1888 m. kartu su gausia šeima buvo persikėlęs į Rygą, bet po poros metų grįžo ir visam laikui […]