Redaktoriaus A. Navicko palydėjimas
Jūsų rankose jau 36-asis žurnalo numeris. Tai reiškia, kad baigėsi devinti bendros kelionės metai. Pasaulyje, kur vis daugiau trumpalaikių dalykų, kur labai greitai viskas atsibosta, mūsų žurnalas jau gali būti vadinamas ilgaamžiu. Gal dėl to ir šio numerio motyvu tapo vidinė darna, ramybė, savęs ir kito priėmimas. Pasaulyje, kur tiek chaoso, didžiausias dėmesys skiriamas prieštaroms, konkuravimui, svarbu nepamiršti Kūrėjo dovanojamos ramybės (shalom) skonio. Pasaulis yra gražiai sutvertas, kiekvienas kūrinys yra šedevras. Nors nuodėmės maišto nuosėdos dažnai paslepia nuo mūsų akių būties grožį, tačiau gyvenimui, grožiui, vilčiai, o ne mirčiai ir neigimui priklauso paskutinis žodis. Taip buvo pradžioje, dabar ir per amžius.
Prieš kurį laiką vienas bičiulis nusprendė mane pamokyti ir ilgai aiškino, kad absurdiška virtualios žiniasklaidos laikais puoselėti popierinį nekomercinį žurnalą. Esą pagailėkime į popierių perdirbamų medžių ir į žurnalo rengimą tiek jėgų ir laiko įdedančių donkichotų. Šiandien jis yra vienas ištikimiausių Kelionės skaitytojų. Paprasčiausiai vieną dieną atrado laisvą akimirką ir atsivertė žurnalą. Tikėjosi patvirtinimo, kad yra teisus, bet labai nustebo, jog pajuto ypatingą ramaus skaitymo malonumą. Dabar jis stengiasi „taupyti“ tekstus, kad trumpiau tektų laukti naujojo numerio.
Spėju, kad kiekviename iš mūsų gyvena „teoretikas“, kuris mėgsta dalinti patarimus ir įvertinimus, tačiau gyvenimas – tai kasdienė praktika ir kur kas geriau mokytis vėl atsistoti suklupus nei iššvaistyti visas galimybes, ieškant „vienintelės teisingos“ gyvenimo instrukcijos. Būkite su Kelione ne todėl, kad čia tarpsta tik teisingi atsakymai, bet todėl, kad čia gerbiami klausimai – reiškia, paliekama erdvės žingsniui į priekį.
Labai norėtume, kad ne tik džiaugtumėtės žurnalu, bet ir taptumėte tikrais bendražygiais: prenumeruokite žurnalą sau, pažįstamiems, taip pat ir toms institucijoms, kurios neturi tam lėšų, žmonėms, kurie negali sau leisti net santykinai nedidelės investicijos į prenumeratą.
Na, o baigti noriu šventosios Motinos Teresės raginimu: kai kas nors gyvenime klostosi ne taip, kaip tikėjomės, tame matykime ne problemą, bet naują galimybę.
\\ \\ \\
Kokius susitikimus žada naujasis numeris?
Neabejoju, kad skaitytojams bus įdomu daugiau sužinoti apie kunigo Roberto Grigo, kuris per kruvinuosius Sausio įvykius buvo tapęs vienu iš nepalaužiamos dvasios simbolių, gyvenimo ir pašaukimo kelią. Sovietmečiu R. Grigas pagarsėjo tuo, kad atsisakė duoti priesaiką okupacinei armijai, buvo vienas iš istorinio mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo organizatorių.
Tiems, kam svarbu nepamiršti laikotarpio, kai atsikūrinėjo Lietuvos valstybė, neabejotinai bus įdomūs ir Daliaus Joneikio atsiminimai – to meto savanorio dienoraštis.
Žurnale atrasite svarstymus apie tai, į ką derėtų orientuotis krikščioniškoms mokykloms, kaip sugyventi su savimi ir priimti save kaip Dievo šedevrą, kaip dorotis su nuoskaudomis, išauginti laimingus vaikus ir būti gerais tėvais.
Pažadu, kad neliksite abejingi giliems pokalbiams apie kultūrą, Vandos Juknaitės jautrioms įžvalgoms, turiu vilties, kad kelią į skaitytojų širdis atras ir originalus Vaidoso Kvašio pasakojimas vaizdais.
Žurnale atrasite ir patį paskutinį G. Morkūno esė, kuriame jis ragina švęsti gyvenimą tiek kosmose, tiek tvarte. Linkiu ne tik švęsti ir ir įsileisti į širdį vidinę darną, ramybę, kurios tiek trūksta kažku nuolat vėluojančiame pasaulyje.
Na, o visą informaciją, kur galite įsigyti, užsiprenumeruoti žurnalą „Kelionė“, rasite ČIA
Pavartyti žurnalą ČIA
