Pietų Korėjos režisieriaus Hwango Dong-Hyuko 2011 m. sukurtas filmas „Sunkus išbandymas“ (angl.: „Crucible“ arba „Silented“, hangul: 도가니 „Dogani“) peržengė meno sferos ribas ir pakeitė dalies žmonių gyvenimą šioje šalyje. Filmo idėja kilo aktoriui Gong Yoo. Atlikdamas karinę tarnybą jis gavo dovanų rašytojos Gong Ji-jang tikrais faktais paremtą knygą apie 2000–2004 m. vykusią bylą dėl mokytojų fizinio ir seksualinio smurto prieš Gwangju Inhwa kurčiųjų mokyklos moksleivius. Aktorius susisiekė su knygos autore ir kreipėsi į režisierių Hwang Dong-Hyuką. Po mėnesį trukusių abejonių režisierius apsisprendė imtis filmo kūrimo.
Filme aktorius Gong Yoo vaidina dailės mokytoją Kang In-ho, iš Seulo atvykusį į rūkuose paskendusio Mujin miestelio kurčiųjų moklą. Iki tol Pietų Korėjos žiūrovams aktorius buvo pažįstamas kaip romantiškas, karšto temperamento kavinės šeimininkas iš romantinio serialo „Pirmoji Kavos Princo parduotuvė“ („The 1st Shop of Coffee Prince“, 2007), todėl šis vaidmuo tapo iššūkiu. Kang In-ho personažas yra paprastas mokytojas, bandantis tiesiog atlikti savo darbą ir prisitaikyti prie esamų gyvenimo taisyklių – iš pradžių jis net sumoka norma tapusį kyšį už darbo vietą. Vis tik jautri sąžinė neleidžia ignoruoti kurčių vaikų skausmo ir sisteminio smurto. Šalia konfliktiškos ir temperamentingos žmogaus teisių aktyvistės Seo Yoo-jin (aktorė Jung Yu-mi), jis kartais atrodo toks pats tylus kaip ir vaikai, kuriems bando padėti. Net tos kelios scenos, kada viduje užgniaužtas pyktis prasiveržia į paviršių yra ne tiek herojiškos, kiek paskatintos nevilties ir bejėgiškumo.
Pasak filmo kūrėjų, knygoje atskleista mažiau kaip pusė tikrojo vaikų patirto smurto, o filme jo yra dar mažiau negu knygoje. Ir vis dėl to buvo akimirkų, kada norėjosi užsimerkti. Bene labiausiai sukrėtusi scena įvyko mokytojų kambaryje, kai vienas pedagogas rėkdamas ant kurčio berniuko jį daužė, o šalia prie gretimų stalų ramiai sėdėjo jo kolegos ir nekreipė dėmesio. Per visą filmą mokytojas Kang In-ho ir žmogaus teisių organizacijos atstovė Seo Yoo-jin daug kartų susiduria su abejingumu: vietinė policija, švietimo ir savivaldos institucijos siuntinėja vieni pas kitus; vieno iš nuskriaustų berniukų močiutė, gavusi pinigų, atsiima ieškinį; net paties Kang In-ho motina kaltinamai klausia, kodėl tie vaikai svarbesni už jo paties dukrą.
Nepaisant sunkios tematikos, kompozitoriaus Mowg (Lee Sung-hyun) sukurto melancholiško muzikinio takelio, filmas suteikia šviesos ir vilties. Iki filmo pasirodymo tikroji Gwangju Inhwa mokyklos byla tebuvo fragmentiškai apžvelgta žiniasklaidoje ir nesulaukė visuomenės atgarsio. Tik po „Sunkaus išbandymo“ Pietų Korėjoje visuomenėje kilo didžiulis nepasitenkinimas, todėl byla buvo iš naujo peržiūrėta, Gwangju kurčiųjų mokykla uždaryta, sugriežtinti Pietų Korėjos įstatymai dėl smurto prieš neįgaliuosius. Filmas susilaukė recenzijų prestižiniuose Vakarų leidiniuose: „The Wall Street Journal“, „The Economist“, „The New Yourk Times“. Taigi filmui pavyko pralaužti abejingumo sieną.
Deja, negalinčių kalbėti ir nenorinčių matyti vis dar yra daugybė visame pasaulyje. Kol rašau šį tekstą, Lietuvos vaikų globos institucijose šeimų laukia per tris tūkstančius vaikų, žiniasklaida platina žinutę apie nužudytą keturmetį ir galbūt kažkas atsimerkęs ištiesia pagalbos ranką nepažįstamam artimui.
