Andrius Navickas. Evgenios Levin nuotr.

Prieš pat Nepriklausomybės dienos šventę pasirodė žurnalas „Kelionė“. Įspūdingas leidinys, kviečiantis geriau pažinti tiek save, tiek pasaulį, kuriame gyvename. Plačiau apie žurnalą paprašėme papasakoti jo redaktorių, filosofijos daktarą Andrių Navicką.

Redagavote žurnalą „Kelionė su Bernardinai.lt ir štai dabar pasirodė žurnalas „Kelionė“, kuris pristatomas kaip naujas kvietimas išeiti iš komforto zonos – kas nutiko?

Kiekviena kelionė turi savo pradžią ir pabaigą. Labai džiaugiuosi, kad prieš aštuoneris metus išdrįsau įgyvendinti svajonę ir taip gimė žurnalas, kuris, neabejoju, paliko svarbų pėdsaką ne vieno žmogaus širdyje. Buvo išleisti trisdešimt šeši numeriai, nueitas ilgas kelias. Kita vertus, kiekviena kelionė yra nuotykis, o kiekviename tikrame nuotykyje – daug netikėtumų.

Galiu drąsiai sakyti, kad naujas žurnalas „Kelionė“, kurio pirmasis numeris ką tik pasirodė, yra vienas iš tų netikėtumų, kurie tarsi patys tave pasirenka. Kartais pačiam norisi save pašiepti – juk galėčiau gyventi kur kas ramiau: susitelkti ties darbu su studentais, naujų knygų rašymu… Tačiau kartą paragavus, sunku atsispirti redaktoriaus darbo skoniui. Būti leidinio redaktoriumi – tai leistis į nuostabų dialogą su tekstais, su bendražygiais, tai ypatinga bendrystė, kurią labai vertinu. Pavyzdžiui, su Gediminu Kajėnu darbuojamės kartu jau daugiau nei dešimtmetį. Esame labai skirtingi, tačiau tikras malonumas dalyvauti kūrybiniame dialoge su tokiu bičiuliu. Kiekvieną kartą įgaunu naujos svarbios patirties.

Kelionė

Pradėti iš naujo dėlioti tekstų ir vaizdų melodiją – sunkus iššūkis. Labai vertinu dailininko Vaidoto Kvašio pagalbą, kurį drąsiai galiu vadinti vienu iš šio žurnalo numerio bendrakūrėjų. Dar būtinai noriu paminėti kunigą Kęstutį Dvarecką, sesę Eleną Faustiną Andrulytę, jaunąją autorę Dominyką Navickaitę – visi šie žmonės savo talentais prisidėjo prie to, ką pavyko pasiekti.

Na, o apie tą tarpeklį, ties kuriuo teko sustoti :Kelionei su Bernardinai.lt“, neverta daug kalbėti. Kam aitrinti žaizdas ar kalbėti apie tai, ko jau nebegalima pakeisti?

Vienas išminčius yra pasakęs, kad nėra kito būdo išlikti savimi, kaip tik turėti drąsos nuolat keistis. Ne banaliai prisitaikyti, kolaboruoti, bet vėl ir vėl valyti pelėsius ir kerpes, kuriomis apaugame, prisiimti naujas atsakomybes, atsisakyti to, kas jau nebegyva.

Noriu tikėti, kad naujasis žurnalas „Kelionė“ gali padėti gyventi tikriau, įkvėpti drąsos, ugdyti dvasinę ištvermę. Tačiau tam reikia ne tik stebėti gyvenimą, bet gyventi, priimti kiekvieną akimirką kaip pačią svarbiausią, nes kažką pakeisti galime tik čia ir dabar.

Ar galėtumėte trumpai įvardinti, kokią svarbiausią žinią perteikia pirmasis naujo žurnalo „Kelionė“ numeris?

Atsakysiu teologo Vachos žodžiais, kuriuos rasite žurnale: „Dievas nekuria lėlių“. Mes esame ne marionetės, bet kūrėjai. Labai svarbu atrasti drąsos gyventi tikrai. Didžiausią pavojų mums, krikščionims, kelia ne kitatikiai, bet viduje esanti klerikalizmo, teisuoliškumo pagunda. Būtent ją turime sunešioti kaip nelemtas geležines kurpes.

Man asmeniškai labai svarbūs atrodo žurnale skelbiami pokalbiai su išskirtiniais žmonėmis: senjoru operatoriumi, jauna fotografe, dailininku ir poetu. Drįstu patarti skaitytojui vengti skuboto skaitymo, nes visi tekstai yra subrandinti, jie tinka lėtai skanauti, juose, kaip veidrodyje, pamatant save.

Kaip ir kur galima įsigyti žurnalą?

Paprasčiausias būdas – užsiprenumeruoti. Žurnalas ketvirtinis ir bent jau kitus tris numerius galite užsiprenumeruoti kiekviename pašto skyriuje. Tiesa, dar patogiau tai padaryti tinklapyje www.8diena.lt – ten pasirinkite „Knygynas“. Šiame tinklapyje netrukus paskelbsime ir apie visas vietas, kur prekiaujama šiuo žurnalu.

Beje, būtų nuostabu, jei būtumėte ne tik bendrakeleiviai skaitytojai, bet ir bendražygiai, kurie rūpinasi kelionės sėkme. Mums labai reikia bičiulių, kurie, pagal galimybes, įsijungia į žurnalo kūrimo-sklaidos ciklą. Galite paremti finansiškai ar pasiūlyti tekstą, kuris praturtintų žurnalą. Ne mažiau svarbu – atrasti naujų skaitytojų, plėsti mūsų kelio bendriją. Gyvename informacinio triukšmo sąlygomis, kai ypač svarbu turėti patikimas gaires takioje kasdienybėje, taip pat turėti bendražygių, kurie padeda neprarasti vilties.

Kalbino V.M.

Comments are closed.