Tu ir aš taip pat esame pašaukti tapti nata įspūdingoje šventumo simfonijoje. Kartelė pakelta itin aukštai, Kūrėjas iš kiekvieno tikisi labai daug. Tačiau ne daugiau, nei mes galime, nes Jis mus pažįsta geriau, nei mes patys sugebame save perprasti. Viešpats nereikalauja neįmanomų dalykų, ir sunkiausia ne eiti šventėjimo keliu, bet patikėti, kad tai tau skirtas kelias.

Mes neturime tapti šv. Pranciškumi ar šv. Teresėle, neturime jų kopijuoti. Šventumas nėra uniforma, po kuria paslepiame visas gyvenimo spalvas, kurią nešiojame su buku rimtumu. Šventųjų istorijos sklidinos deginamos aistros gyvenimui. Ne jo surogatams, kurie nubyra kaip rudenio lapai, ištirpsta kaip pavasario sniegas, bet gyvenimui, kuris dega ir nesudega, kurio gausėja, kai juo daliniesi, ir senka, kai bandai išsaugoti. Šventųjų biografijose – jokio moralizavimo bei smulkmeniško religingumo, yra tik vienas receptas – imk SAVO kryžių ir bėk, kiek kojos įkerta paskui Viešpatį. Netausodamas jėgų, neklausydamas, regis, išmintingų patarimų, jog galima ramiau, lengviau.

Andrius Navickas

Comments are closed.