Tik itin retais atvejais santuokoje iš tiesų išsipildo posakis „ir jie gyveno ilgai ir laimingai“. Gyventi santuokoje ir padaryti savo gyvenimą laimingą – iš tiesų nėra paprasta. Daug lengviau būti mylinčiu, kai jūsų trečią valandą nakties nežadina vaikai, kada nereikia konfrontuoti su anyta, kai gražaus ir laimingo gyvenimo įvaizdis nesudūžta atsitrenkęs į bigudukais „papuoštą“ mylimosios galvą ar futbolo varžybų žiūrėjimą kiekvieną vakarą.

Realiame gyvenime sudėtinga išlaikyti nuolatinius meilės ryšius. Netgi meilė-draugystė karts nuo karto linkusi silpnėti, veikiama kasdienių stresų ar tam tikro bendro gyvenimo nuovargio. Būna akimirkų, kai atrodo, jog nebemylime vienas kito, tačiau dedant pastangas, santykiai tikrai atsinaujina. Natūralu, kad kuo daugiau metų nugyvenate kartu su sutuoktiniu, tuo labiau gali augti tam tikras nepasitenkinimas. To priežastys gali būti pačios įvairiausios: susilpnėję seksualiniai interesai, tėviški ir profesiniai rūpesčiai, nemokėjimas kartu leisti laiką, per mažas bendravimas ir kt. – daug santuokų nukenčia dėl tiesiog nepakankamo sutuoktinių dėmesio vienas kitam.

Tiesa, vieni sutuoktiniai geba sėkmingai išsaugoti meilę, kiti pavirsta į dalykinius partnerius ar „kambariokus“ – tai gali visiškai pradanginti jūsų jausmus vienas kitam. Neretai, laikui bėgant santykiai tarp sutuoktinių tampa priešiški, atsiranda ir didėja įtampa, galvojama, kad kartu toliau gyventi reikia tik dėl vaikų arba todėl, kad kitaip neleidžia gyvenimo aplinkybės. Nors tokiose santuokose meilės nėra, jas ne visada galime vadinti „nesėkmingomis“. Nes net sėkminga santuoka negarantuoja, jog meilė nepradings.

Santuokiniai santykiai šiandien iš esmė skiriasi nuo to, kaip buvo ankstesniais laikais – tačiau meilės prigimtis nesikeičia. Pagrindinė užduotis mylimiesiems – išsaugoti meilę. Tam prireiks kantraus darbo ir nuolatinių pastangų bei kūrybiškumo. Nei vienas žmogus negali tvirtai pasakyti, kas konkrečiai sukėlė jo meilės jausmą kitam. Nors Amūro, laidančio meilės strėles kam papuolė, įvaizdis patenkinančio atsakymo nesuteikia, tiesą sakant, nieko kito pasiūlyti negalime. Daugybė psichologų stengėsi surasti atsakymą, kodėl vieni kitus patraukiame. Taip, fizinis patrauklumas dažnai atlieka svarbų vaidmenį tam, kad vieni žmonės mus traukia, o kiti – ne. Romantiškus jausmus santykių pradžioje ne taip stipriai veikia tokie dalykai, kaip protas, charakteris, manieros…

Psichologai yra išskyrę keletą tendencijų apie tarpusavio santykių raidą. Paminėsime keletą įdomesnių:

  • Meilė iš pirmo žvilgsnio dažnai laikoma mitu, neva tokie santykiai nulemia pernelyg greitą norą nerti į santykius su kitu žmogumi. Kita vertus, dažnai būtent iš pirmo žvilgsnio prasideda didelis jausmas.
  • Stebimos tendencijos, kad studijų metais moterys būna labiau pasirengusios santuokai, nei po studijų baigimo. Vyrams tuo tarpu – atvirkščiai: įgijo profesiją, pradėjo karjerą, pats metas pagalvoti apie šeimą.
  • Daugiau nei 80 proc. studentų, dalyvaujančių apklausose apie santuoką, įsitikinę, kad tuoksis tik su tuo žmogumi, kurį myli.

Pabaigai siūlome viltingą vien psichologo mintį:

„Jei kalbėsime apie meilę, tai turiu pasakyti, kad psichologai nesusitvarkė su savo misija. Ta mažoji dalelytė, kuri mums žinoma ir suprantama apie meilę, nesileidžia būti stebima ir tiriama. Toji mažoji mums suvokiama tiesa apie meilę žymiai geriau pasiduoda aprašoma poetams ir rašytojams“.

Parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Šis tekstas yra dalis SRTRF remiamo bendro projekto, kurį vykdo „Kėdainių mugė“ ir „Aštuntoji diena“.

Comments are closed.